Vilnius. Artimiausiu metu prasidės Žemės ūkio ministerijos konsultacijos su socialiniais partneriais dėl šio Rizikų valdymo fondo įkūrimo. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupę iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi parengti fondui įkurti reikiamą teisinį reglamentavimą.
Projekto valdymo darbo grupės vadovas, ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius „Mano ūkiui" sakė, kad per konsultacijas su partneriais reikės išgryninti visų nuomones fondo veiklos klausimais.
„Laukia daug darbo, greitų sprendimų nereikėtų tikėtis. Viena aišku, kad laikysimės tokių fondų steigimo ES reikalavimų, kad galėtume tikėtis gauti paramos. Turime atsakyti į daug klausimų. Vienas svarbiausių - ar žemdirbiams narystė fonde bus privaloma?" - teigė V. Katkevičius.
Jis pažymėjo, kad fondo veiklos perspektyvos priklauso nuo to, kaip masiškai ūkininkai dalyvautų jo veikloje. Jei įmokos į fondą būtų savanoriškos, fondo veikla taptų sudėtinga. Pasak ŽŪM atstovo, projekto rengėjai turės reglamentuoti žalų nustatymo ir kompensavimo tvarką.
V. Katkevičiaus teigimu, norint įteisinti privalomą dalyvavimą fonde, tektų keisti įvairius teisės aktus. Savanoriško dalyvavimo fonde atveju procesas vyktų greičiau, tačiau iškiltų pavojus dėl per mažo žemdirbių aktyvumo draudžiantis, todėl fonde trūktų lėšų sėkmingai veiklai. „ES šalių patirtis rodo, kad šie rizikos fondai dažnai patiria sunkumų", - sakė V. Katkevičius.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas šiemet Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliko analizę apie Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo galimybes Lietuvoje.
Pasak analizės autorių, ES šalyse kompensacinės išmokos mokamos fondui priklausančiam ūkininkui už ekonominius nuostolius, patirtus dėl nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų, augalų ligos ar kenkėjų antplūdžio ar su aplinka susijusiu įvykiu, arba už žymų pajamų sumažėjimą.
Draudimo ekspertai teigia, kad jei fonde dalyvauja mažiau nei 30 proc. sektoriaus, neįmanoma pakankamai paskirstyti rizikos ir tokie fondai per maži, kad gyvuotų.
Rugsėjį ministras B. Markauskas sakė nededantis daug vilčių, kad Lietuva tokio fondo steigimui sulauks ES paramos. Spalį ministras pranešė, kad Europos Komisija jau apsisprendė, jog Lietuva galės dalį savo Kaimo plėtros programos lėšų skirti kuriamam rizikų valdymo fondui.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)