Vilnius. Prezidentui Gitanui Nausėdai iškėlus Regionų ministerijos steigimo idėją, premjerė ir vidaus reikalų ministrė teigia, kad reikėtų žiūrėti plačiau ir galvoti apie Viešojo valdymo ministerijos kūrimą.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, vertėtų galvoti ne tiek apie Regionų, bet Viešojo valdymo ministerija „Ttokia ministerija galėtų apimti politinę atsakomybę ne tik už savivaldybių reikalus ar regionų reikalus, bet taip pat už viešąjį valdymą, valstybės tarnybą ir panašius klausimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Šiuo metu regionų klausimus kuruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Jos teigimu, idėja tikrai gali būti svarstoma ir galima surasti  kokią nors formą, nuimant dalį užduočių nuo VRM, kuris, premjerės teigimu, dabar vieną iš sunkiausių ir plačiausio spektro atsakomybių.

I. Šimonytė priminė, kad Lietuvoje jau veikė panaši ministerija – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų. Ji įkurta 1996 metais ir panaikinta nuo 2001-ųjų.

„Ji buvo panaikinta, ir aš nemanau, kad tai buvo labai išmintingas sprendimas. Dabar ją būtų galima atkurti, atsiradus galbūt ir kitoms atsakomybėms“, – sakė I. Šimonytė.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, steigti tik Regionų ministeriją būtų neracionalu. Anot jos, galvoti tik apie atskirą Regionų ministeriją būtų per siauras požiūris, nes yra ir kitų sričių, susijusių su viešuoju valdymu: valstybės tarnyba, viešasis administravimas, atsakomybė už savivaldą ir regionus.

Pasak A. Bilotaitės, galvojant apie efektyvų valstybės resursų naudojimą, efektyvų biurokratijos aparatą, matyt, reikėtų svarstyti apie ministeriją, kuri atsakinga būtų už viešąjį valdymą plačiąja prasme.

Ji pripažino, kad dabar VRM ne visuomet užtenka dėmesio regionų politikai, nes prioritetas teikiamas skubių ekstremalių situacijų sprendimui.

Kita vertus, ji sakė, kad regionų reikalai apima daug sričių, kurias kuruoja kitos ministerijos, pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, susisiekimas, todėl būtų naudinga turėti instituciją, kuri koordinuotų visus klausimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atsargiai vertina tokį siūlymą. „Regionų ministeriją rezervuotai vertinu, kad tai netaptų biurokratijos plėtimu“, – teigė A. Armonaitė.

Jos teigimu, dėmesio regionų reikalams reikėtų daugiau, tačiau tam nebūtina kurti naują ministeriją.

Šalies vadovas trečiadienį Regionų forumo metu pasiūlė steigti ministeriją, kuri rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų. Jis taip pat teigė nematantis pagrindo visas valstybės įstaigas ir toliau koncentruoti Vilniuje.

„Kai bandėme į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją, tai vyko be tinkamo pasirengimo, neatlikus būtinos analizės ir paskaičiavimų, nepaisant darbuotojų nuomonės. Galutinis rezultatas, kaip žinome, nebuvo sėkmingas, tačiau jis neturėtų sukompromituoti pačios idėjos“, –  trečiadienį pabrėžė prezidentas.

Pasak jo, šiuo metu formaliai už regioninės politikos įgyvendinimą atsakinga visa VRM, tačiau realiai – nedidelė komanda ministerijos viduje.

„Tai nėra ministerijos problema. Tai – mūsų visų problema, kad tokiai svarbiai politikos sričiai ilgą laiką neskyrėme pakankamai dėmesio ir išteklių“, – kalbėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, reikalinga kurti išmanesnę ir efektyvesnę nacionalinę regioninę politiką, nes atskiroms ministerijoms imantis pertvarkų savo atsakomybės lauke neretai neatsižvelgiama į konkrečių bendruomenių, kaimų, miestelių, miestų, savivaldybių poreikius. 

Šalies vadovo teigimu, dabartinė regioninė politika primena „plonais siūlais sutvirtintą atskirų projektų tinklą, o ne vientisą audinį“. Pasak jo, regioninės strategijos klausimai lieka biurokratiniu formalumu, o taip pat tinkamai neveikia ir šiandieninis regioninės plėtros finansavimo modelis.