Vilnius. Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.
„Referendume „taip" pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą", - spaudos konferencijoje vėlų sekmadienio vakarą sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų, iš jų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus balsus visose apylinkėse. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
„Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 538 tūkst. 431 rinkėjas, referendume iš jų dalyvavo 379 tūkst. 915 rinkėjų, tad rinkėjų aktyvumas buvo 14,97 proc., tai rekordiškai mažas aktyvumo skaičius, palyginti su anksčiau vykusiais referendumais", - per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Z.Vaigauskas.
Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Organizatoriai tikino siekiantys išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.
Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Kritikos sulaukė ir tai, jog balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.
Organizatoriai dėl žlugusio balsavimo labiausiai kaltino Seimo parinktą laiką, nes daug žmonių šiuo vasaros metu atostogauja ar savaitgalius leidžia ne namie.
„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vasaros vidurys nėra jam pats palankiausias laikas", - teigė referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.
Politikos ekspertai sutiko, kad atostogų metas sumažino rinkėjų aktyvumą, tačiau pažymėjo, jog didelė dalis piliečių sąmoningai boikotavo referendumą.
„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi", - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Prezidentė ir premjeras: saugikliai sudėti į įstatymą
Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, visi klausimai dėl žemės pardavimo jau išspręsti įstatymu, tad greičiausiai todėl referendumas ir neįvyko. „Rezultatus (referendumo - red.) vertinu taip, kaip ir buvo tikėtasi. Nieko naujo referendumas neparodė. Visi klausimai jau išspręsti įstatymu dėl žemės saugiklių, taigi, matyt, žmonės atitinkamai reagavo", - žemą rinkėjų aktyvumą žurnalistams komentavo valstybės vadovė.
Premjero A.Butkevičiaus teigimu, žemas žmonių aktyvumas parodė visuomenės sąmoningumą. „Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį neįvyko todėl, kad visuomenė suvokė, ko iš tiesų buvo siekiama, tokį referendumą organizuojant ir keliant tokius klausimus. Tai, kad referendumas šiuo klausimu neįvyko, tik parodo visuomenės sąmoningumą - žmonės suvokė, kad nėra prasmės užsispyrusiai siekti to, kas būtų žalinga Lietuvai - pažeisti įsipareigojimus ES ir netekti to, ką turime", - teigiama premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės perduotame komentare.
„Be to, tikriausiai visuomenę paveikė ir tas faktas, kad dar iki referendumo buvo suskubta įtvirtinti saugiklius, kurie užkirstų kelią spekuliacijoms žeme. Tai sėkmingai buvo padaryta, todėl referendumas buvo perteklinė priemonė", - teigiama premjero komentare.
Referendumo kritikai pasveikino rezultatus. „Šis referendumas buvo labai geri skiepai Lietuvos visuomenei. Nuo visokio gręžiojimosi atgal", - socialiniame tinkle „Twitter" parašė Seimo narys liberalas Remigijus Šimašius.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius rekordiškai mažą aktyvumą per referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams vadina sveiko proto pergale. „Galiu pasakyt tik paprastą išvadą: pagrindinis neįvykusio referendumo rezultatas - sveiko proto pergalė", - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė A.Kubilius.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovo, nedalyvauti tokio isteriško pobūdžio akcijose yra ne mažesnis pilietiškumas nei dalyvauti rinkimuose.
Aktyviausiai referendume dalyvavo Ignalinos rajono gyventojai - čia savo valią pareiškė 23,78 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo 8, 29 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Didžiuosiuose miestuose aktyvumas buvo mažesnis nei vidutinis - Vilniuje balsavo 11,44 proc., Kaune - 13,77 proc., Klaipėdoje - 12,32 proc. rinkėjų.
Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)