Vilnius. Iš Žemaitijos kilęs valstybės tarnautojas Giedrius Surplys antradienį tapo pirmuoju žemės ūkio ministru po nepriklausomybės atkūrimo, iki šio posto niekaip nedalyvavęs žemės ūkio reikaluose.

Naujoji ministro bendražygiai jį giria kaip patikimą komandos žmogų, tačiau stebėtojams gali kelti klausimų jo dalyvavimas kitų partijų veikloje. Asmeniniame gyvenime trijų vaikų tėvas G. Surplys yra aktyvus krikščionis, šachmatų mėgėjas.

Buvę vadovai išskiria patikimumą

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad jam bus liūdna atsisveikinti su savo pavaduotoju. Kita vertus, G. Surplys toli nepabėgs, nes per Vyriausybės posėdžius žemės ūkio ir vidaus reikalų ministrai sėdi šalia.

„Tai strategiškai mąstantis ir turintis savo nuomonę žmogus, bet ir gebantis įsiklausyti į kritiką bei priimti kritiškus sprendimus. Tai komandos žmogus, energingas ir veiklus“, – BNS tvirtino E. Misiūnas.

G. Surplys keturis mėnesius 2009 metais yra dirbęs patarėju buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko komandoje konservatorių Vyriausybėje.

„Jis buvo lojalus, ištikimas, patikimas, principingas ir pilietiškai patriotiškas Lietuvos pilietis“, – gerąsias buvusio patarėjo savybes vardijo V. Ušackas.

Jo teigimu, G. Surplys komandą paliko, nes norėjo didesnio atlyginimo. Pats G. Surplys neneigė, kad atlyginimo klausimas buvo svarbus sprendimui palikti ministro komandą, tačiau jis norėjęs ir siauresnės darbo srities, kurios negavo. 

„Valstiečiai“ nebuvo pirmas pasirinkimas

G. Surplys prie Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos prisijungė 2015 metais, tačiau jam ši partija nebuvo pirmoji. Jis anksčiau buvo Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijos narys.

„Aš esu aktyvus krikščionis, dirbau kuriant pirmąjį Lietuvoje krikščioniškąjį žurnalą jaunimui „Lux“, paskui dirbau Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centre. Ta bažnytinė patirtis lėmė krikščioniškas demokratines pažiūras“, – BNS sakė G. Surplys.

Šią partiją būsimasis žemės ūkio ministras paliko maždaug 2008 metais, nes nepritarė jos susijungimui  su Tėvynės Sąjunga. Pastarosios narys ir ilgametis LKD vadovas iki partijų susijungimo Valentinas Stundys BNS patvirtino, jog G. Surplys bandė prisijungti prie Tėvynės Sąjungos prieš paskutinius Seimo rinkimus 2016 metais.

„Žinoma, vilties buvo, kad jis grįš pas mus, bet jo buvo toks savarankiškas sprendimas. Taip, kiek aš girdėjau, buvo bandymų tą padaryti. Aplinkybių tikrai nežinau, kodėl jis neprisijungė. Aš su juo esu kalbėjęs ir jis tokį pageidavimą yra išsakęs. Jokio sprendimo jo atžvilgiu partijoje tikrai nebuvo“, – teigė V. Stundys.

Pats G. Surplys pripažino, kad yra kalbėjęsis dėl bendro darbo su TS-LKD ir Liberalų sąjūdžiu. Anot jo, „valstiečius“ jis pasirinko, nes partijoje dirba „savo principų ir idėjų vedami žmonės“.

Ūkininkai tikisi platesnio požiūrio

Žemės ūkio bendruomenės nariai mano, jog ministerijai pirmiausia turi vadovauti politikas, tačiau kartu pripažįsta, jog patirties turinčiam žmogui būtų lengviau įsivažiuoti.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad patirties neturėjimas žemės ūkyje nebūtinai yra trūkumas.

„Nesakyčiau, kad čia labai blogai. Tai yra vakarietiška patirtis. Aš manyčiau, kad ministerijai visų pirma turi vadovauti politikas, kuris pasiruošęs būtų prisiimti politinę atsakomybę. Be abejonės, reikės įsigilinti ir naujasis ministras turės formuoti komandą, kur žmonės jau turės būti išmanantys tam tikras žemės ūkio sritis“, – BNS sakė A. Macijauskas.

Jo nuomone, naujasis ministras turi matyti visą šalies žemės ūkio paveikslą ir rūpintis visais sektoriais vienodai. Be to, jis privalo išgirsti visų ūkininkų balsus dėl europinės žemės ūkio politikos ateitis ir bendrą nuomonę pateikti derybose dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų.

„Svarbiausia, kad ministras iš šono įvertintų visą padėtį žemės ūkyje, nusistatytų teisingus prioritetus, nes iki šiol matėme, kad ministrams buvo daroma įtaka arba jie buvo kilę iš tam tikrų sričių, sakykime, iš pieno sektoriaus. Man niekas neįrodys, kad pieno gamyba yra geriau už triušienos gamybą“, – teigė A. Macijauskas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus svarstė, kad patirties turinčiam kandidatui iš pradžių būtų lengviau dirbti.

„Be abejo, jeigu ateitų žinantis, tai jam būtų paprasčiau įsijungti į darbą, bet šis kandidatas turi politinį užnugarį. Aišku, tai sudėtingesnis procesas nei kad žmogus iš sektoriaus, bet jei gerai valdai situaciją, jei moki dirbti su specialistais ir žmonėmis, tai tuo atveju gali gauti neblogus rezultatus“, – BNS kalbėjo A. Svitojus.

Politikos mokslus G. Surpliui dėstęs „valstiečių“ frakcijos Seime narys Egidijus Vareikis mąstė, jog žemės ūkio patirtis ministrui nėra būtina.

„Žinote, nėra profesijos – ministras. Aš manau, kad ministras visų pirma yra politikas. Kaip politikas jis yra profesionalas, nes baigė politikos mokslus, o dabar ministrui tikrai nereikia žinoti trąšų sudėčių arba kaip žemės ūkio padargai veikia“, – BNS dėstė E. Vareikis.

Pirmadienį žemės ūkio ministro postą palikęs B. Markauskas žadėjo padėti G. Surpliui įsivažiuoti į žemės ūkį, nes jam stinga patirties.

„Kadangi Giedrius yra diplomatas, manau, jam šioje vietoje kažkokių sunkumų nekils. Kiek jam reikės pagalbos pradžioje susipažįstant su tuo, ką šiuo metu Žemės ūkio ministerija daro, tai tikrai ta pagalba bus. Žinoma, tos patirties trūkumas žemės ūkio srityje, bet gerbiamas Giedrius Surplys sakė, premjeras sakė, kad tai yra pataisoma. Žmogus tikrai yra gabus“, – praėjusią savaitę sakė B. Markauskas.

Pats G. Surplys BNS tikino, jog per mėnesį turėtų „įsivažiuoti“.

„Visų pirma, svarbiausia susirinkti komandą, kuri žino savo sritis ir gali daryti pokyčius. Antras dalykas yra mokytis. Tą darysiu rimtai ir greitai. Manau, kad per mėnesį turėčiau įsivažiuoti“, – sakė G. Surplys.

Šeimos žmogus iš Plungės

Naujasis žemės ūkio ministras sako, kad jo gyvenime svarbiausia yra šeima, tikėjimas. Pagrindinis ministro pomėgis – šachmatai.

„Esu žemaitis, turiu žmoną, auginu tris vaikus, iš kurių jauniausiajam Konstantinui du mėnesiai. Visą savo vaikystę žaidžiau šachmatais. Esu iš Plungės. Aš labai bandau būti geras tėtis ir geras vyras, bet ne visada išeina dėl tų visų aktyvių veiklų“, – kalbėjo G. Surplys.

„Aš kaip tikintis žmogus jaučiu, kad tas tikėjimas ir turėjimas autoriteto bei vertybinės sistemos labai padeda derantis, kalbantis, atstovaujant savo pozicijai“, – pridūrė jis.

Ministras mėgsta lankytis Pavilnio arba Naujosios Vilnios Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčiose.

Nuo mažens G. Surpliui patiko šachmatai. Jis dalyvaudavo turnyruose ir yra sužaidęs lygiosiomis su šachmatų didmeistre, Europos čempione, Seimo nare Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Savo kabinete Vidaus reikalų ministerijoje jis turėjo šachmatų lentą, tačiau su vidaus reikalų ministru E. Misiūnu taip ir nespėjo sužaisti partijos.

37 metų G. Surplys iki 2017 metų pradžios, kai tapo vidaus reikalų viceministru, yra dirbęs prezidentės D. Grybauskaitės kalbų rašytoju, užsienio reikalų ministro V. Ušacko patarėju, Lietuvos karo akademijos dėstytoju. Vidaus reikalų ministerijoje G. Surplys buvo atsakingas už regionų plėtrą, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą, asmens dokumentų išrašymą ir migraciją.

Jis su „valstiečiais“ kandidatavo į Seimą 2016 metų rinkimuose, 11 metų dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu viešoje įstaigoje Jungtinis techninis sekretoriatas.

G. Surplys Lietuvoje yra studijavęs politikos mokslus, o Jungtinės Karalystės Birmingemo universitete – diplomatiją.

BNS inf.