Vilnius. Vyriausybėje ir Seime pirmadienį rengiami pasitarimai dėl situacijos, kuri susidarė Rusijai sustabdžius maisto produktų importą iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė siūlo vykdyti intervencinius pirkimus ir įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą.

Atostogaujantį premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas penktadienį po susitikimo su Prezidente sakė, kad dėl Rusijos sankcijų Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas gali sulėtėti 0,2 procento. Šalies valdžia kelia uždavinį kuo greičiau ieškoti naujų realizacijos rinkų.

Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitrienės, Lietuvoje skubiai įteisintas ritualinis gyvulių skerdimas padėtų šalies galvijų augintojams lengviau įveikti Rusijos pradėtus taikyti draudimus Europos Sąjungos valstybių kilmės žaliavai ir maisto produkcijai. Tai ministrė sakė pirmadienį Lietuvos radijui.

„Tai palengvintų sąlygas su galvijų mėsos išvežimui į kitas valstybes. Šitą procesą reikia kuo skubiau pagreitinti ir jeigu bus neeilinė Seimo sesija, tai  turime priimti įstatymą, kuris Seime jau yra praėjęs pateikimo stadiją. Žemės ūkio ministerija davė teigiama išvadą. Reikia, kad kuo greičiau Vyriausybė duotų teigiama išvadą ir paleisti šį įstatymą veikimui", - interviu Lietuvos radijui teigė ministrė.

Pasak V. Baltraitienės, kai kurios Rytų valstybės, pavyzdžiui, Izraelis, dabar neperka lietuviškos mėsos dėl to, kad „ne taip skerdžiame galvijus".

Ministrė taip pat informavo, kad yra planuojami intervenciniai pirkimai, kurie šalies žemės ūkiui leistų lengviau įveikti Rusijos draudimus pirmuosius mėnesius, kol bus atrastos naujos rinkos.

„Ruošiamės tam, kad pradėti intervencinius pirkimus tų produktų, kuriuos galime ilgiau palaikyti sandėliuose, kad pagamintą produkciją, kuri buvo ruošiama vežti į Rusiją, valstybė galėtų nupirkti. Derinam su Europos Komisija. Intervenciniai pirkimai yra galimi, kai reikia stabilizuoti rinką, padėti žemės ūkio verslo įmonėms, kad išgyventų pirmąjį mėnesį", - teigė V. Baltraitienė.

Po pasitarimo Vyriausybėje pirmadienį pranešta, kad priimtas protokolinis sprendimas, įpareigojantis ministerijas ir įvairias institucijas parengti veiksmų planą, kaip elgtis Rusijos sankcijų laikotarpiu. Visus pasiūlymus apibendrins Ūkio ministerija.

Užsienio reikalų minsiterija yra įpareigota palaikyti kai kurių Europos šalių iniciatyvas sušaukti neeilinę Žemės ūkio tarybą ir taip pat prisijungti prie iniciatyvos paankstinti Bendrųjų reikalų tarybos posėdį. Taip pat yra paprašyta Muitinės departamento teikti operatyvią informaciją apie dvišalę prekybą su Rusija, nes Mutinės departamentas gauna šiuos duomenis gerokai anksčiau, nei Statistikos departamentas ir tai padės greičiau reaguoti į susidariusią situaciją.

Pernai į Rusiją eksportuota lietuviškos kilmės maisto produktų už 1 milijardą litų.

Rusija ketvirtadienį metams apribojo mėsos, vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių, palaikančių sankcijas Rusijai.

Vakarai anksčiau įvedė sankcijas Rusijai dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

Žemdirbiai sako, kad nuostolių dėl Rusijos draudimų patirs tik kai kurie sektoriai: grūdininkai savo produkcijos į Rusiją nevežė, augalininkystės ir paukštininkystės sektoriuje nukentės sodininkai ir kiaušinių tiekėjai - jiems teks dar aršiau konkuruoti su lenkais, tačiau pieno ūkiai, kuriems veikiausiai Rusijos sankcijos bus vienas skaudžiausių smūgių, neplanuoja mažinti karvių skaičiaus.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad smūgiui palengvinti galima būtų mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), keisti išmokų tvarką, kad daugiau lėšų gautų efektyviai dirbantys gyvulininkystės ūkiai, pavyzdžiui, ateinančiais metais galima perskirstyti 216 mln. litų Europos Sąjungos paramą, pirmadienį rašo „Verslo žinios".

Pagal BNS inf.