Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Agropolitika
Premjerė: ilgalaikiam Ukrainos grūdų tranzitui reikia investicijų
LR Vyriausybės nuotr.

Vilnius. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Ukrainos grūdų tranzitas per Lietuvos ir kitų Baltijos šalių uostus galėtų tapti ilgalaikiu ir mažintų geopolitines rizikas Ukrainai, bet tam, kad taip įvyktų, reikia papildomų investicijų į infrastruktūrą.

Lietuva vėl sustiprino pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Baltijos šalių uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš Juodosios jūros susitarimo.

Trys Lietuvos ministrai liepos pabaigoje paragino Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes gausesniam grūdų tranzitui per Baltijos šalis. Tokiems pervežimams dabar trukdo tai, jog Ukrainos žemės ūkio produkcija stringa jos pasienyje su Lenkija dėl baimių, kad jos patekimas į rinką mažins vietinių ūkininkų tiekiamų prekių kainą.

Bioversija 2024 07 09 m7

Pasak premjerės, šios baimės nėra pagrįstos, nes grūdams keliaujant tranzitu jie nepatektų į Europos Sąjungos (ES) rinką ir nedarytų įtakos kainoms.

„Šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos ES viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų“, – interviu BNS sakė ministrė pirmininkė.

Anot premjerės, diskusija su Lenkija ir ES yra sunki dėl įvairių priežasčių, o norėtųsi, kad tas bendradarbiavimas su Lenkijos institucijomis būtų greitesnis. „Vyriausybės demonstruoja tokią super griežtą poziciją, nepaisant to, kad šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos Europos Sąjungos viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų“, – sako I. Šimonytė.

„Galima spėti, kad diskusija viduje yra tiek karšta turint minty rinkiminį kalendorių Lenkijoje, kad galbūt kažkokius greitesnius judesius daryti Vyriausybė dvejoja dėl politinių priežasčių, nes praktinių problemų, kodėl mes negalime to padaryti, nelabai matosi“, – pridūrė ji.

Vis dėlto ji sutinka, kad iššūkių yra: pasaulinės grūdų kainos dabar gerokai mažesnės, nei buvo, kaštų klausimas yra irgi aktualus.

„Kuo žemesnė yra rinkos kaina, tuo skausmingesnis pasidaro gabenimo kaštų klausimas. Plius, atrodo, kad Europos Sąjungos derlius šiais metais turėtų būti nemažas, reiškia, infrastruktūros reikės ir savo reikmėms tam pačiam eksportui“, – sakė jis, pridurdama, kad tikisi, jog su EK koordinavimu sprendimai bus rasti.

I. Šimonytės teigimu, net Lenkijai sutikus perkelti ukrainietiškų grūdų krovinių patikrą į Baltijos šalių uostus, jų nepakaktų norint atliepti viso tranzito poreikio.

Pasak jos, trumpuoju laikotarpiu išlieka kiekiniai apribojimai, kiek galima išvežti per Baltijos uostus. Per Klaipėdą, išsprendus procedūrinius ir kaštų klausimus, tikėtina, kiekį galima didinti iki vieno milijono tonų. Vis dėlto tiek, kiek Ukrainai reikia, šiuo metu tikrai negalima išvežti net ir galvojant apie visas Baltijos valstybes. Reikia atsižvelgti, kad kitų Baltijos šalių uostai yra dar toliau, tad pervežimo kaštai pasidaro dar aktualesni.

„Žiūrint į ilgąjį laikotarpį, galvojant apie tai, kad, turbūt, Ukrainai šitos paramos reikės ilgam laikui su rimtomis investicijomis, jas galėtų bent iš dalies prisiimti ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB). Su šiomis investicijomis, su „Rail Baltica“ procesų paspartinimu, Lietuvos galimybės (būti tranzitine šalimi Ukrainos grūdams – BNS) būtų gerokai didesnės“, – kalbėjo premjerė.

Jos teigimu, čia – klausimas, ką norima išspręsti: ar tik tą momentinį klausimą, kuriam vis tiek yra fiziniai apribojimai, ar vis dėlto norima sukurti tvarų tranzito koridorių, kur tada reikia rimtesnių investicijų negu procedūrinės.

„Antras variantas sudarytų labai rimtas galimybes nuimti didelę dalį rizikos Ukrainai, kad Rusija gali vienaip ar kitaip trukdyti jai pamaitinti pasaulį, kuris priklauso nuo Ukrainos grūdų“, – tvirtino I. Šimonytė.

Paklausta, Lietuvos vyriausybė būtų pasirengusi investuoti nacionalinio biudžeto lėšas paremti verslą arba infrastruktūros projektus, kurie leistų kurtis tokiam dideliam koridoriui, premjerė sakė, kad lėšos yra investuojamos. 

„Mes juk ir „Rail Baltica“ projekte esame toliausiai pažengę iš visų projekto vykdytojų. Mes savo darbą darome. Tą dalį, kuri būtų reikalinga valdymo sistemoms pakeisti, vėžės skirtumams išspręsti, laikytume jau europine atsakomybe, nes didžioji dalis to eksporto naudos būtų Ukrainai ir Europos Sąjungai kaip Ukrainos donorei“, – interviu BNS kalbėjo premjerė.

Parengta: pagal BNS inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos