Vilnius. Pieno tarybai, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų atstovai, vienerius metus vadovaus vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Pieno tarybos pirmininkas renkamas metams rotacijos principu iš pieno gamintojų, perdirbėjų, valstybės institucijų atstovų. D. Trumpa BNS sakė esminių permainų tarybos, kurios vaidmuo labiau yra patariamasis, veikloje neplanuojantis.

„Taryba dirba jau daug metų, todėl kardinaliai kažko keisti aš būtinybės nematau. Pati taryba yra patariamasis organas, teikiantis rekomendacijas žemės ūkio ministrei pieno rinkos klausimais, pradedant žemdirbiais ir baigiant perdirbėjais", - BNS sakė D. Trumpa, kuris pakeitė iki šiol tarybai vadovavusį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovą Rimantą Krasuckį.

Jis pabrėžė, kad pagal tarybos darbo reglamentą ministrei gali būti teikiami tik tie pasiūlymai, kuriems taryboje yra pritarta vienbalsiai ir tokių pasiūlymų iki šiol nebuvo daug.

„Tačiau opiausios problemos, kurios liečia ir trukdo gyventi visiems - ir pieno gamintojams, ir perdirbėjams, tarybos darbo dėka yra iškeliamos ir vienaip ar kitaip sprendžiamos", - teigė D. Trumpa.

Pasak jo, šiuo metu daugiausiai nerimo kelia sudėtinga padėtis tiek Lietuvos, tiek pasaulio pieno rinkose,

„Mūsų vienas svarbiausių uždavinių yra, kaip su mažiausiais nuostoliais išgyventi šį sunkmetį, kuris yra visame pasaulyje dabar pieno pramonėje. Reikia sprendimų, kad atsigavus pieno rinkoms mums pieno ūkio nereiktų kurti iš naujo. Tai yra iššūkis ir perdirbėjams, ir žemdirbiams, ir pačiai valstybei, kad būtų rasta resursų ir padėta išgyventi pieno gamintojams", - sakė „Rokiškio sūrio" vadovas.

Prie svarbių darbų jis taip pat įvardijo ir taryboje besitęsiančią diskusiją dėl bazinių pieno rodiklių, kurie Lietuvoje galioja dar nuo Sovietų Sąjungos laikų.

„Svarstysime, ar nevertėtų rodiklius keisti, kad jie atitiktų šios dienos realijas", - BNS sakė D. Trumpa.

Padėtis pieno rinkoje

Tarybai situaciją pieno rinkoje apžvelgė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI)  Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Aptardamas pasaulines pieno rinkos tendencijas, jis pažymėjo, jog žaliavinio pieno gamyba auga, o supirkimo kainos mažėja.

„Pieno produktų vartojimo pasaulyje tempai mažesni nei gamybos. Pieno produktų Rusijoje ir Kinijoje importuojama mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Kai Rusija paskelbs  importo draudimą Ukrainai, pieno perteklius dar išaugs, - teigė A. Gapšys. - Lietuvoje pieno produktų vartojimas per dešimtmetį pakilo nežymiai, apie 10 proc., eksportas mažėja, kaip ir lietuviškų produktų įtaka vidaus rinkoje. Neproporcingai mažėja žaliavinio pieno ir mažmeninės pieno produktų kainos".

Kalbant apie pieno supirkimo kainas ES šalyse, jos visur krito. Palyginti 2015 m. rugsėjį su 2014 m. vasariu,  Lietuvoje kainos krito daugiausiai, net 45,6 proc., Latvijoje 41,6 proc., Estijoje - 43,7 proc., mažiausiai kainos krito Suomijoje - 16,6 proc. Vidutiniškai ES-28 supirkimo kainos krito 25,1 proc. Pasak A. Gapšio, kainos jau turėtų pradėti nežymiai kilti.

A. Gapšys aptarė parduoto pieno kiekio pasiskirstymą pagal ūkio dydį, pažymėdamas, jos apie 69 proc. pieno pagamina ūkiai, turintys 15 ir daugiau karvių, 16 proc. pieno pagamina ūkiai, laikantys 1-5 karves ir 15 proc. ūkiai, laikantys 6-14 karvių.

Apibendrindamas pieno ūkio finansinius rodiklius, LAEI atstovas pabrėžė, jog nežiūrint to, kad paskutinius 6 metus pieno ūkių veikla buvo nuostolinga, tačiau tiesioginių išmokų sąskaita ūkiai gavo nedidelį pelną.

Aptartas ir nuo rugpjūčio įsigaliojęs pieno rinkos reguliavimo įstatymas, už kurio laikymosi priežiūrą yra atsakinga Rinkos reguliavimo agentūra (RRA). Kaip praneša ŽŪM, yra pavesta RRA iki metų pabaigos patikrinti visus 72 registruotus pieno supirkėjus. Šiuo metu jau patikrinta 59.

Pasak RRA atstovų, dažniausiai nustatomas pažeidimas, kai taikomos skirtingos kainos tai pačiai pieno gamintojų grupei. Kitas dažnai pasikartojantis pažeidimas yra tas, kad keičiamos sutarties sąlygos, neišlaikant 30 dienų termino. Anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai žalią pieną supirkdavo be sutarčių, tačiau dabar tokių pažeidimų nustatoma vis mažiau.

BNS, ŽŪM inf.