Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai šiandien sugrįžo prie vadinamojo Pieno įstatymo pakeitimo projekto, tačiau po svarstymų su socialiniais partneriais nutarė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis Kaimo reikalų komiteto nariams ir socialiniams partneriams pristatė siūlomus Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus.

„Tuo tikslu sudaryta darbo grupė surengė daug posėdžių, tačiau bendro sutarimo nerasta. Turbūt Pieno įstatymo pakeitimui reikės politinio sprendimo“, –- sakė ministras A. Palionis.

Vieni iš svarbiausių siūlomų įstatymo pakeitimų – atsisakymas skirstyti pieno gamintojus į grupes pagal parduodamo pieno kiekį. Tuo klausimu sutaria visi socialiniai partneriai.

Tam, kad sutartys tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų gali būti sudaromos trijų tipų – 3 mėn., daugiau kaip 6 mėn. ir neterminuotai, pritarė didesnė dalis socialinių partnerių. Pieno perdirbėjams atstovaujantis lobistas Šarūnas Frolenko pasidžiaugė, kad pagaliau pradėta kalbėti apie ilgalaikes sutartis, kurios gali garantuoti stabilumą.

Ministerijos pristatytuose siūlomuose įstatymo pakeitimuose priedas už pieną negali viršyti 20–30 proc. pieno kainos. Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA), ŽŪM pritaria priedams iki 30 proc., Lietuvos ekologinių ūkių asociacija – iki 20 proc., Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija – iki 12 procentų.

LPGA griežtai reikalauja, kad pieno tyrimai būtų atliekami tik akredituotoje valstybės laboratorijoje, tam pritaria ir ŽŪM. Ministro A. Palionio teigimu, tai pasitikėjimo klausimas. Tačiau Š. Frolenko tai vertino kaip valstybės monopolį.

LŽŪBA vadovai Eimantas Pranauskas ir Jonas Sviderskis eilinį kartą Pieno įstatyme pasigedo dar dviejų pieno grandinės dalyvių – prekybininkų ir valstybės (per PVM mokestį), „be kurių įstatymas toli nenuves.“

Nors posėdžio dalyviai sutiko, kad ŽŪM darbo grupė padirbėjo rengdama išvadas, vis dėlto vėliau Pieno įstatymo pakeitimų ir pastabų, anot Seimo KRK nario Kęstučio Mažeikos, pateikta 60 lapų. „Tai reiškia, kad siūlomas įstatymo pakeitimo projektas, priėmus pasiūlymus, apsiverstų aukštyn kojomis, pirminis projektas, kuriam rašė išvadas ir Vyriausybė, ir teisininkai, keistųsi daugiau negu 50 procentų. Todėl siūlau grąžinti jį tobulinti, kad jis atlieptų gautus pasiūlymus“, – kalbėjo Seimo narys. Dauguma Kaimo reikalų komiteto narių pritarė šiam siūlymui. 

LPGA direktorius Eimantas Bičius, ūkininkas Andriejus Stančikas prašė nevilkinti įstatymo pakeitimo priėmimo. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sakė, kad tikslas yra Pieno įstatymo pakeitimus priimti Seimo pavasario sesijoje. Taigi laiko naujoms diskusijoms nėra daug.

Dėl Pieno įstatymo ietys lūžta nuo pat jo priėmimo. Būtinybė jį keisti atsirado dar 2020 m. vasarį, kai Konstitucinis teismas priėmė nutartį, jog Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Kitaip sakant, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas buvo priimtas taikant ypatingos skubos svarstymo tvarką, nenurodant šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų.