Kaunas. Pieno gamintojų asociacijos tarybos nariai, pirmą kartą posėdyje sulaukę Broniaus Markausko ne kaip tarybos nario, o kaip žemės ūkio ministro, turėjo klausimų. Koks, jo manymu, yra mažas ūkis, kiek ES paramos lėšų numatoma gyvulininkystės projektams, kaip ministras žada kovoti su sofos ūkininkais?

„Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, pristatęs pieno sektoriaus strateginės vizijos projektą, akcentavo, kad, kalbant apie gamybos efektyvumą, svarbu ir ūkio dydis. „Koks turi būti etaloninis ūkio dydis? Turime įvardyti, kad nebūtų kurstomos aistros, koks ūkis turi perspektyvą, o koks - ne. Analitikai turi žiūrėti, kokios yra tendencijos, nors aišku, kad turėsime rasti būdų ir smulkiam ūkiui likti gamyboje. Tik jie turi suprasti, su kokia rizika susidurs. Viena ar dvi karvės - gerai, gali laikyti, jeigu nori, bet tai nėra ekonomikos dalis", - kalbėjo N. Narauskas.

Pieno gamintojai ministro klausė tiesiai šviesiai: koks, jo manymu, yra mažas pieno ūkis ir kokio dydžio ūkiai turėtų išlikti? „Niekas dar neatsakė į šį klausimą, neatsakysiu ir aš", - sakė B. Markauskas, pridūręs, kad visame pasaulyje pieno ūkiai stambėja.

Pieno gamintojų asociacijos tarybos nariai, pirmą kartą posėdyje sulaukę Broniaus Markausko ne kaip tarybos nario, o kaip žemės ūkio ministro, turėjo temų pokalbiui

Jo manymu, reikia atsižvelgti į išlaidų ir naudos santykį - jeigu ūkis gali išgyventi, gamindamas produktus ar parduodamas žaliavą, tai jo valia dirbti. Bet aišku ir tai, kad be kasmetinių investicijų toks ūkis neis į priekį ir pradės trauktis. Tačiau ministerija žadėjo daugiau dėmesio skirti trumpųjų maisto grandinių kūrimui, kad ūkininkas, gaminantis nedidelį pieno ar mėsos kiekį, galėtų gaminti maisto produktus ir parduoti tiesiai vartotojui. Taip pat yra ketinimų padaryti visų rajonų inventorizaciją, kad būtų išsiaiškinta, kiek yra likę smulkių ūkių, kiek jie turi žemės ir galimybių plėstis.

Ūkininkai Audronė Miškinienė (Alytaus r.) ir Martynas Butkevičius (Prienų r.) ragino vis dėlto nutarti, į kokius ūkio dydžius reikėtų orientuotis, kad ūkininkas žinotų savo situaciją ir galėtų apsispręsti, kaip jam elgtis toliau. Bet Arūnas Kudrevičius (Utenos r.) prieštaravo: „Jokiu būdu negalima pasakyti, kad toks ūkis reikalingas, o jau kitoks - ne. Visi ūkiai reikalingi, ar melžia tūkstantį, ar penkias karves."

Pieno gamintojams rūpėjo naujojo žemės ūkio ministro nuomonė įvairiais klausimais 

Siūlo nemokėti išmokų nedirbantiems žemės

Amžinas klausimas - kaip sutramdyti vadinamuosius sofos ūkininkus. LPGA tarybos nariai ministrui patarė - jeigu žmogus nedirba žemės, neduoti išmokų. „Baigiantis praėjusiam finansiniam laikotarpiui, nebebuvo lėšų išmokoms už nenašias žemes, o sofos ūkininkams pinigai tebebuvo mokami. Todėl mūsų pageidavimas - kuo greičiau atskirti tikrą ūkininką nuo sofos, nemokėti išmokų jiems, nes pinigų, kaip pats, ministre, sakote, ne kažin kas liko. Tikiuosi, kad jums užteks ryžto ir valios tai padaryti", - kalbėjo A. Kudrevičius.  

Pasak ministro B. Markausko, iš 2,5 mln. ha dirbamos žemės deklaruojamų vien žalienų yra tik 70 tūkst. ha. „Galima įtarti, kad tarp jų yra sofos ūkininkų. Bet pagal deklaruojamą tokių žemių kiekį aišku, kad jiems nėra išmokama daug pinigų. Aišku, daugiau jų yra ten, kur nenašios žemės", - sakė žemės ūkio ministras.  

„Bet gal galite griežtai nutarti - nedirbi žemės, jokių išmokų negauni?" - klausė jo Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas. Jam pritarė dauguma LPGA tarybos narių, sakydami, kad iškart ir žemės atsirastų, ir ją privalėtų nuomoti ar parduoti dirbantiems ją. Ministras siūlė šiam klausimui skirti gerą pusdienį ir viską nuodugniai aptarti, kad būtų galima klausimą išspręsti iki deklaravimo pradžios. 

Kiti LPGA tarybos narių klausimai žemės ūkio ministrui

LPGA nariai domėsjoi, kiek liko 2014-2020 m. KPP priemonių lėšų investiciniams projektams ir kiek iš jų numatyta gyvulininkystės projektams. B. Markauskas atsakė, kad paramai į žemės ūkio valdas 2014-2020 m. laikotarpiu iš viso skirta 429,2 mln. Eur, šiame krepšelyje dvejiems metams dar liko 158,6 mln. Eur (37 proc.). Perdirbimui buvo skirta 93,1 mln. Eur, liko 38,9 mln. (41,9 proc.). Tik kiek daugiau nei pusė paramos išnaudota jaunųjų ūkininkui įsikūrimui - iš šiai veiklos sričiai skirtų 64,7 mln. dar liko 28,7 mln. Eur (44,5 proc.). Šiais metais numatomas visų priemonių įgyvendinimas. Gyvulininkystės projektams, pasak ministro, atskirai lėšų nėra numatyta ir niekada nebuvo.

Dar vienas rūpėjęs klausimas - ar ir šiais metais numatyta mažinti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) už parduotą kvotinį pieną. Pasak  ministro, atsietosios išmokos už parduotą pieną, skiriant PLNP, mažėjimas yra laipsniškas kiekvienais metais, kadangi ES reglamentu ir EK sprendimu nustatytos šios paramos sąlygos riboja maksimalų tokiai išmokai skiriamų lėšų kiekį, kuris kiekvienais metais, kaip numatyta, mažėja. ES teisės aktais numatyta, kad Lietuva 2017 m. gali skirti PLNP už pieną ne daugiau kaip 16 mln. Eur. Kokia konkreti suma bus skirta visiems PLNP remtiniems sektoriams, (įskaitant išmokas už pieną), spręs Vyriausybė.

Ministro teirautasi, kaip planuojama reglamentuoti pieno supirkimo kainų priedus? Pieno tarybai 2016 m. buvo pateiktas svarstyti vadinamojo Pieno įstatymo pakeitimo projektas, tačiau galutinis sprendimas dėl šio pakeitimo nebuvo priimtas. „Įstatymą numatoma tobulinti, todėl bus grįžtama prie diskusijų, kaip būtų galima efektyviau reguliuoti santykius tarp žalio pieno pardavėjų ir jo pirkėjų", - sakė ministras B. Markauskas. 

MŪ inf.