Vilnius. Antradienį baigiantis anksčiau nustatytam pasėlių deklaravimo laikui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jį žada pratęsti iki birželio 30 dienos.
Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio duomenimis, šiuo metu deklaracijas yra pateikę 107 tūkst. ūkininkų, kai pernai jų buvo iš viso apie 117 tūkst. Iš 2,9 mln. ha patvirtinta 2,4 mln. ha ploto.
„Žemės ūkio bendrovių asociacija penktadienį kreipėsi dėl pratęsimo nors truputį, šiandien buvo susitikimas su Grūdų augintojų asociacija, jie irgi dar prašo šiek tiek pratęsti. Tai daugiau susiję su negamybiniais plotais, pakrančių apsaugos juostomis. Mes su ministru pasitarę sakome teigiamai, kad pratęsime“, – BNS pirmadienį sakė viceministras.
Praėjusią savaitę Ministerija skelbė, kad pavėluotai paraiškas bus galima teikti dar 10 dienų ir po birželio 20-osios – iki birželio 30 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 procentu. Dabar numatoma iki šios datos sankcijų netaikyti.
E. Giedraičio teigimu, dėl Žemės ūkio duomenų centro lėtumo pasitaiko atvejų, kad ūkininkai negali laiku pateikti deklaracijų.
„Deklaravimas kaip ir įvykęs, o mūsų pratęsimas skirtas daugiau tiems, kurie nori pakeisti ką nors papildomai, ekoschemose dalyvauti“, – teigė viceministras.
Anot jo, deklaravimo rezultatai neblogi, paprašyta apie 80 proc. ekoschemoms skirtų lėšų, tačiau sunkumų kilo deklaruojant kraštovaizdžio elementus.
„Labai smulkūs elementai, jų atsiranda plotuose, kur nebuvo niekada deklaruojama. (...) Kraštovaizdžio elementų suplanuota tik 6 proc. ploto. Labai keblu, nelabai ūkininkams patrauklu, apie tuos dalykus galvosime rudenį, ką pakeisti, kad būtų patrauklu“, – teigė E. Giedraitis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad ūkininkai nepatenkinti deklaravimu – taisyklės pernelyg sudėtingos, kai kuriais atvejais jų įgyvendinti nepavyksta ir techniškai.
„Tikrai buvo galima padaryti geriau visus tuos darbus, sakėme apie gresiančius nesklandumus ir problemas dar prieš gerus metus, ne į visas mūsų pastabas atsižvelgta, bet visos pasitvirtino. Ūkininkai negali visų savo, ypač kraštovaizdžio, elementų deklaruoti, apsaugos juostų. Tų dalykų, kuriuos daro vardan gamtos, klimato saugojimo, deklaruoti nėra galimybės dažnu atveju“, – BNS sakė A. Macijauskas.
„Ūkininkai dėl to yra nusivylę – įdėjo pastangų, lėšų, darbo, kad įrengtų tuos kraštovaizdžio elementus, apsaugos juostas, tačiau juos deklaruoti labai sudėtinga, dažnai ir neįmanoma“, – pridūrė jis.
A. Macijauskas taip pat sakė pastebėjęs, kad deklaravimo reikalavimai Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europos Sąjungoje.
Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turėjo rinktis ir savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.
Tiesioginėms išmokoms iki 2027-ųjų bendrai skiriama 3 mlrd. Eur, iš jų 25 proc. – ekoschemoms. Jos neprivalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus.
ŽŪM teigimu, vidutinė išmoka po deklaravimo šiemet turėtų siekti apie 206 Eur/ha.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)