Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje diskutuota apie žemdirbiams opius klausimus – daugiamečių pievų atkūrimą ir planuojamas gazolio kvotas.
Dyzelino kvotos taikymą apsispręsta nukelti vėliau, o dėl daugiamečių pievų atkūrimo, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, paaiškės vasario gale. Jei iki tol nepavyks įtikinti Europos Komisijos (EK), pievas atstatyti teks.
Reikėtų neišmesti NMA laiškų
Tarpušvenčiu daugiau kaip 30 000 ūkininkų pasiekę Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimai dėl suartų pievų atkūrimo žemdirbius ir papiktino, ir išgąsdino. Sausio pradžioje Žemės ūkio ministerija ragino nepanikuoti ir tikino ieškanti sprendimų, kaip situaciją išspręsti. Vėliau prabilta ir apie galimas išimtis.
Per nuotolinį parlamentinio komiteto posėdį žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pasakojo, kad ministerija konsultuojasi tiek su NMA, tiek su socialiniais partneriais ir ruošiasi derėtis su EK.
Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai paprašius labiau paaiškinti situaciją ir pasiteiravus, kiek kainavo tų laiškų siuntinėjimas, žmonių gąsdinimas ir ar reikia tuos laiškus mesti į šiukšlių dėžę, padėtį aiškinti ėmėsi žemės ūkio ministras.
Pasak jo, pastebėjus, kad viršyti referenciniai dydžiai, privalu imtis veiksmų. Tad išsiųsti laiškai – įrodymas EK, kad situacija valdoma. Anot K. Navicko, didžiajai daliai ūkininkų reikalavimas atkurti pievas šiandien vis dar galioja, tačiau bandoma derėtis su EK.
„Daug nesitikėčiau, nes kai kuriais atvejais tai yra ne tik reglamento interpretavimo klausimas“, – sakė žemės ūkio ministras. Anot jo, reglamentas interpretuojamas neteisingai, kai žemės ūkio paskirties žemė apsodinama mišku, o skaičiuojant naujus referencinius dydžius ji nebeįtraukiama.
Jis taip pat pastebėjo, kad vykstantį procesą tiksliau vadinti ne derybomis, o konsultacijomis. „Šiandien prievolė atkurti pievas didžiajai daliai ūkininkų niekur nedingo. Tai reikia pabrėžti. Jei pavyks iki vasario 28 d. (susiderėti – red. past.), visi būsime patenkinti ir problema išsispręs, jei ne – pievas atstatyti reikės“, – sakė K. Navickas.
Diskutuota ne tik apie tai, kaip suvaldyti šią situaciją, bet ir kodėl ji apskritai kilo. Kalbėta, kad tai lėmė politiniai sprendimai – iš pradžių įvairiomis priemonėmis skatinta deklaruoti pievas, o vėliau, panaikinus galimybę gauti tam tikras išmokas, tų priemonių neliko.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad galbūt Lietuvai vertėtų susimokėti baudą dėl užartų pievų ir pradėti dydžius skaičiuoti nuo realių plotų, o ne ieškant būdų, kaip plotus padidinti.
Dyzelino kvotos – nuo 2026 metų
Seime svarstomu Akcizų įstatymo projektu Apsaugos ministerija svarsto 2023–2025 m. mažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų iš viso atsisakyti ir didinti tarifus.
Žemdirbiams siūloma nuo 2024 m. po 60 eurų už 1 tūkst. litrų leisti įsigyti iki 100 tūkst. litrų dyzelino per metus, nuo 2025 m. – iki 50 tūkst. litrų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) lubas svarsto įvesti atitinkamai nuo 2026 ir 2029 metų. „Brangsta kuras, elektra ir kiti energijos ištekliai. Žemės ūkio gamyboje tai sudaro tam tikrą savikainos dedamąją. Gamintojai, augintojai šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad ŽŪM siūlo pradėti taikyti gazolio lubas ne anksčiau kaip nuo 2026-ųjų“, – per parlamentinio komiteto posėdį sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad gazoliai priskiriami ne žemės ūkio, bet transporto taršos sričiai, o ką tik atsisakyta automobilių taršos mokesčio. „Retoriškai klausiame, jei atmestas automobilių taršos mokestis, tai kaip didiname įsipareigojimus kitose srityse? Ši sritis irgi dėmesio centre. Reikia žiūrėti į kompleksinį paveikslą, sakyti „ne“ viskam negalima“, – apie vienos priemonės kompensavimą kita kalbėjo S. Gentvilas.
Projektas įžiebė aštrias diskusijas: žemdirbiai piktinosi tokiu projektu ir klausė, kas užaugins maistą, jei sąlygos vis sunkinamos. Priminta ir tai, kad šiuo metu dyzelinu varomai žemės ūkio technikai užtektinai alternatyvų nėra, juolab kad kai kurie dar įsipareigoję ES dėl ankstesniu paramos periodu įsigytos technikos.
Pasisakantieji už kvotų lubas ragino nepamiršti, kad anksčiau ar vėliau žemdirbiams teks rinktis alternatyvas iškastiniam kurui. Esą verčiau tai pamažu daryti dabar, didiesiems ūkiams tampant šios srities flagmanais, nei paskui vytis kitas šalis.
Pritariantys ŽŪM siūlymui ragino galimus ribojimus sieti su būsimais finansiniais periodais ir jau gerokai iš anksčiau galvoti, kokias priemones rinktis ir kaip žemdirbiams kompensuoti išlaidas, patirtas atsisakant iškastinio kuro. Esą pritarus Aplinkos ministerijos siūlymui tektų iš naujo peržiūrėti Strateginį planą, kuris jau pateiktas.
Komiteto nariai balsų dauguma pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Dalį valstybės žemės pardavimo pajamų siūloma skirti Gynybos fondui
2024-12-12 -
Darbą pradeda naujoji Vyriausybė
2024-12-12 -
Žemės ūkio valdoms modernizuoti papildomai skirta 7,44 mln. eurų
2024-12-11
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04
(0)