Vilnius. Pieno perdirbėjai siūlo valstybės paramą pieno sektoriui skirti tiesiogiai ūkininkams. Žemdirbių atstovai mano, kad valstybės kompensacijas tikslingiausia skirti pieno supirkėjams. Koks bus sprendimas?

Žemdirbių, perdirbėjų ir valdžios atstovų derybose dėl padėties pieno sektoriuje svarstomi du pasiūlyti problemos sprendimo variantai – perdirbėjų ir gamintojų.

Perdirbėjai: ūkininkams būtina tiesioginė finansinė parama

Didžiosios pieno perdirbimo įmonės teigia, kad šiuo metu joms iš valstybės nereikia išskirtinės finansinės paramos, tačiau siūlo paramą skirti tiesiogiai pieno žaliavą gaminantiems ūkininkams.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad pasaulyje toliau krentant pieno produktų ir žaliavinio pieno kainoms, perdirbėjai pasirengę bręstančią krizę įveikti dirbdami rinkos ekonomikos sąlygomis. 

„Mes įsipareigojame rinkos kainomis supirkti visą šalyje pagamintą pieną, nepaisant vis sunkėjančio produktų realizavimo vidaus bei užsienio rinkose. Tuo tarpu pieno žaliavą gaminantiems ūkininkams būtini tiesioginės finansinės paramos instrumentai, kurie užtikrintų jų veiklos tvarumą bręstančių iššūkių akivaizdoje“, - teigia E. Simonis. 

Pasak jo, kol kas Lietuvos pieno sektorius veikia stabiliai, užtikrinamas nepertraukiamas gyventojų aprūpinimas pieno produktais, išsaugomos darbo vietos. 

Pasak E. Simonio, šiuo metu žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos krenta visame pasaulyje ir tai neišvengiamai veikia žaliavos supirkimo kainas mūsų šalyje. Europos pienininkų asociacijos EDA duomenimis, žaliavinio pieno kainų indeksas europietiškam pienui per pastaruosius du mėnesius nukrito 24 proc. – nuo 37,1 iki 28,2 cento už kilogramą.

„Mes siūlome Lietuvos valstybei taikyti tikslines tiesioginės paramos priemones žemdirbiams, kaip tai buvo daroma 2015-2016 metų krizės laikotarpiu, ir kaip tai daro kaimyninės valstybės jau dabar“, - teigia E. Simonis.

Gamintojai: reikia kompensuoti perdirbėjų eksporto netektis

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko Aušrio Macijausko, ūkininkai norėtų, kad pieno supirkimo kainos būtų palaikomos tokios, kokios jos buvo iki pandemijos paskelbimo, o valstybės kompensacija būtų nukreipta pieno supirkėjams, o ne žemdirbiams, kurie susidurtų su papildomais apskaitos iššūkiais, be to, neaišku, ar ta parama išties būtų suteikta tokia, kokios reikia.

„Ar ne paprasčiau kompensuoti eksporto netektis (jei jos yra) keliems perdirbėjams nei 30 000 žemdirbių?“, nurodoma LŽŪT pranešime spaudai.

Pranešimų apie pieno supirkimo kainų mažinimą ūkininkai iš perdirbėjų sulaukė dar kovo pabaigoje. Įsibėgėjus balandžiui, supirkimo kainos mažinamos dar kartą. Pasak A. Macijausko, pieno ūkiai jau patyrė apie 20 proc., o kai kurie jų net ir didesnį pajamų kritimą.

„Pieno perdirbėjai tokius sprendimus grindžia dėl koronaviruso kilusios pieno produktų paklausos, o kartu ir produktų kainos mažėjimu. Tačiau žemdirbiai mato kitus skaičius: eksportas į trečiąsias šalis išaugo, o sviesto ir grietinės kainos išliko stabilios“, – teigia A. Macijauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, pieno produktų eksportas į trečiąsias šalis išaugo net 1600 tonų.

Kodėl LŽŪT siūlo pieno supirkimo kainas palaikyti skiriant paramą supirkėjams?

„Niekam ne paslaptis, kad pieno, o taip pat ir mėsos (jautienos) supirkimo kainas lemia du esminiai faktoriai: pardavimai vidaus rinkoje (pvz., pieno ir jo produktų, kai kurių šaltinių teigimu, parduodama apie 60-70 proc.) ir šių produktų eksportas. Šių produktų, parduodamų vidaus rinkoje, kainos išlieka stabilios ir garantuoja ikipandeminį lygį. Todėl žaliavos kainą reikia fiksuoti (pvz., kovo 1 d.)“, – įsitikinę Lietuvos žemės ūkio bendrovių ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijų vadovai.

Be to, perdirbimo ir prekybos įmonės galėtų peržiūrėti savo pridėtinės vertės (antkainio) lygį ir jo skaičiavimo principus, o valstybė galėtų numatyti  PVM taikymą šiems produktams.

„Svarbu, kad šalies perdirbimo įmonės atskleistų savo komercinius duomenis valstybinėms tarnyboms (pvz., Konkurencijos tarybai, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai), iš kurių matytųsi eksporto kainų ir kiekių pokyčiai, lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu“, – nurodoma LŽŪT pranešime.

Siekiant išlaikyti stabilumą pieno ir mėsos (jautienos) gamybos sektoriuose, susidaręs neigiamas eksporto vertės skirtumas perdirbimo įmonėms turėtų būti kompensuojamas iš ES lėšų arba iš Vyriausybės numatyto 5 mlrd. eurų pagalbos paketo.

Sprendimas paaiškės derybose

„Iš valdžios mums daugiau nieko nereikia – tik ikipandeminio laikotarpio kainų. Tada ir atsiskaitymai nesutriks ir išteklių tiekėjams nekils baimių dėl žemdirbių mokumo. Savo ruožtu įvežtinio pieno produktų eksporto praradimus mūsų įmonėms turėtų kompensuoti valstybės, iš kurių tas pienas ar jo produktai buvo įvežti perdirbimui“, – teigiama LŽŪT rašte šalies vadovams.

LŽŪT siūlymas buvo pristatytas ir Seimo Kaimo reikalų komitete. Šiuo metu dėl schemos diskutuojama su perdirbėjais, o procesui tarpininkauja Žemės ūkio ministerija.

MŪ inf.