Kaunas. Žemės ūkio ministerija patvirtino Pagalbos veislininkystei taisykles, tačiau pripažintos veislininkystės institucijos lieka nusivylusios - į jų siūlymus beveik neatsižvelgta, savivaldos balsas ir toliau lieka tik balsu tyruose. Be to, šios taisyklės prieštarauja Konkurencijos įstatymui.

ŽŪM teigia dedanti daug pastangų, kad būtų kuo intensyviau finansuojama veislininkystės veikla per pripažintas veislininkystės asociacijas, todėl, anot ŽŪM pranešimo, Pagalbos veislininkystei taisyklės parengtos atsižvelgiant į pripažintų veislininkystės institucijų, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Informuojama, kad valstybės pagalba veislininkystės sistemos dalyviams ir toliau bus teikiama pagal tris valstybės pagalbos reglamento leidžiamas kryptis. Tai gyvūnų kilmės knygų rengimas ir tvarkymas, gyvūnų genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimai, konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimas ir dalyvavimas jose. Naujos redakcijos Pagalbos veislininkystei taisyklėse patikslinti kilmės knygų rengimo bei tvarkymo, taip pat genetinės kokybės nustatymo darbų įkainiai.

Pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės srityje nauja yra tai, kad į valstybės pagalbą pagal šią veiklos kryptį galės pretenduoti praktiškai visi pieninių gyvulių augintojai, nes į taisykles įtraukta ir nauja, t. y., nuo 1 iki 5 karvių laikančių, gyvulių augintojų grupė.

Veislininkystės komiteto prie Žemės ūkio rūmų pirmininkas Edvardas Gedgaudas (nuotr.) skeptiškai įvertino naujos redakcijos taisykles. Jis teigia, kad taisyklės, priešingai nei teigia ministerija, parengtos nekompromisiniu keliu. Iš veislininkystės asociacijų teiktų 20 pasiūlymų atsižvelgta tik į du. Dėl kitų siūlymų net nebuvo diskusijų su ŽŪM. E. Gedgaudo manymu, šias taisykles buvo skubama priimti kuo greičiau, nes jos prieštarauja ir Konkurencijos įstatymui.

„Taigi, Pagalbos veislininkystei taisyklėse nieko naujo, nors labai tikėjomės pažangos ir efektyvumo. Visus 2015 metus diskutavome su ministerija apie galimus pokyčius, o dabar gavosi eilinis lėšų paskirstymas. Nors pranešime sakoma, kad ŽŪM deda daug pastangų, kad būtų kuo intensyviau finansuojama veislininkystės veikla per pripažintas veislininkystės asociacijas, to tikrai nevyksta. Nors valstybei būtų pigiau, jeigu veislininkystė būtų savivaldos rankose", - situaciją komentavo Veislininkystės komiteto ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos pirmininkas E. Gedgaudas.

Pasak jo, daugelis veislininkystės asociacijų atstovų, sugaišę nemažai laiko diskutuodami posėdžiuose apie tai, kaip pagerinti veislininkystės situaciją, nesitikėjo tokių skubotų ŽŪM sprendimų, nes Pagalbos veislininkystei taisyklės labiau reglamentuoja ir apsaugo valstybės kuruojamas institucijas. O asociacijos daugelį metų siekia, kad jos pačios galėtų valdyti ir lemti veislininkystės procesus pagal šiandienos aktualijas ir geriausią Europos patirtį.

„Deja, savivaldos balso ministerija negirdi arba jį interpretuoja savaip. Taip, reikia pripažinti, kad ŽŪM remia veislininkystę ir ji užsako muziką, bet ar ta muzika šiuo atveju skamba, jau kitas klausimas", - kalbėjo E. Gedgaudas, pridūręs, kad šios taisyklės neskatina laisvos rinkos vystymosi, paslaugų gerinimo ir aktyvesnio savivaldos darbo tokiame svarbiame Lietuvos ūkiui veislininkystės sektoriuje.

LR Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi ŽŪM pateiktas suderinti Pagalbos veislininkystei taisyklių pakeitimus, pateikė išvadą, kad Taisyklių 8 punkto atitinkama nuostata sudarytų pagrindą įtarti Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimą.  Šiame Taisyklių 8 punkte numatyta teikti pagalbą, apmokant iki 70 proc. atitinkamų nustatytų veislininkystės išlaidų UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė", UAB „Šilutės veislininkystė", AB „Lietuvos veislininkystė", AB „Kiaulių veislininkystė" ir UAB „Šeduvos avininkystė".

Konkurencijos taryba aiškina, kad ateityje, atsiradus kitų atitinkamą paslaugą kvalifikuotai galinčių teikti ūkio subjektų, jie negalėtų gauti finansavimo atitinkamai veiklai, nes išimtinę teisę tam turėtų tik išvardytos įmonės. „Atsižvelgiant į tai manome, kad Taisyklių 8 punktas turi būti pakeistas (...), neįvardinant konkrečių ūkio subjektų, kad nei dabar, nei ateityje, Taisyklių nuostatos neapribotų kitų ūkio subjektų galimybės gauti finansavimą sertifikuotoms veislininkystės paslaugoms teikti", - rašoma Konkurencijos tarybos rašte.

Tai, kad Pagalbos veislininkystei taisyklės neatitinka jų lūkesčių, o yra parengtos tik valstybiniam aparatui išlaikyti ir jam funkcionuoti, veislininkystės asociacijos kalba nuolat. Valstybės įmonėms 2016 m. numatyta skirti ne mažiau lėšų negu ankstesniais metais: UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" - 2 mln. 132,7 tūkst. EUR, AB „Lietuvos veislininkystė" - 49,4 tūkst. EUR, UAB „Šilutės veislininkystė" - 153 tūkst. EUR, AB „Kiaulių veislininkystė" - 332,8 tūkst. EUR.

Asociacijos pagal naują tvarką pinigus gaus pagal atliktus darbus, kurie gali būti finansuojami pagal valstybės pagalbos reglamento leidžiamas kryptis. Kai kurioms mažesnėms asociacijoms, neabejojama, išgyventi bus labai sunku.

MŪ inf.