Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas dar kartą grįžo prie situacijos žemės ūkyje tyrimo, tačiau dar neapsisprendė, į kokius klausimus ir iki kada turi būti atsakyta.

Nors svarstymo metu kelis kartus pasigirdo raginimų gerai pagalvoti ir dar kartą spręsti, ar tikrai tokį tyrimą turi atlikti Kaimo reikalų komitetas, pozicija liko nepakitusi. Taip dar prieš Velykas nusprendė pats Komitetas.

Tuo tarpu aname posėdyje nedalyvavęs Seimo narys Petras Čimbaras piktinosi, kad pradėjus tyrimą, nebus kam dirbti, mat, anot jo, nemaža dalis Komiteto narių turės nusišalinti dėl interesų žemės ūkyje.

„Kur nori mus įvelti? Į kovų, susidorojimo voratinklį. Kiek komiteto narių spręs visa tai? Kaip objektyviai ištirti, kai nebus kam dirbti?“, - klausė P. Čimbaras.

Tuo tarpu Komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas po posėdžio žurnalistams sakė, kad nors Seimo darbas yra priimti įstatymus, o ne tirti, tačiau, jei yra reikalavimas tai daryti, Komitetas gali to imtis. Nors tokiu atveju vis tiek bus kreipiamasi į atsakingas institucijas.

„Tiesioginio suinteresuotumo nėra, nes komitete nėra nė vieno žmogaus, turinčio daugiau kaip 500 ha“, – teigė A. Stančikas, pridurdamas, kad toks procesas – Seimo narių darbo trukdymas.

Tačiau visų pirma teks susitarti, į kokius klausimus tyrimas turėtų atsakyti. Po užsitęsusių diskusijų dėl galimybės tinkamai atlikti darbą nutarta šiuo klausimu daryti pertrauką iki kito Komiteto posėdžio. Kitą trečiadienį turėtų būti nuspręsta, ar imtis klausimų, kuriuos kelia opozicija ar kiti Seimo nariai.

Šios dienos posėdyje buvo nepritarta Petro Gražulio siūlymui, kad būtų analizuojamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio uošvio Evaldo Čijausko vaidmuo skirstant Europos Sąjungos (ES) Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) paramos lėšas, taip pat siūlymas nustatyti Austėjos Landsbergienės pradinio kapitalo kilmę mokyklų bei darželių verslui Vilniuje.

Komitetas atmetė ir  Petro Urbšio siūlymą tyrimą pavesti atlikti atskirai komisijai.

Dėl Agnės Širinskienės siūlymų turėtų būti sprendžiama kitą savaitę. Ji siūlo aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui.

Po posėdžio Komiteto narys Algimantas Salamakinas prognozavo, kad, pritarus A. Širinskienės siūlymams, tyrimas gali trukti labai ilgai. „Įsivaizduokite, nuo kada reikės viską ištirti. Kiek reikia pajėgų, tyrimų... Archeologija didžiulė“, – kalbėjo A. Salamakinas.
Ką benuspręstų Kaimo reikalų komitetas, galutinis sprendimas bus priimtas Seimo posėdžių salėje.

Komentuodamas susidariusią padėtį Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad situacijos su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku fone tyrimas tampa labiau aktualus. „Akivaizdu, kad klausimų yra daug, jų daugėja, atvejai yra sisteminiai“, – žurnalistams komentavo konservatorių lyderis.  

Jo teigimu, jau yra apsvarstytas ir veiksmų planas tuo atveju, jei opozicijos keliamiems klausimams tyrime neliks vietos. „Su kai kuriais opozicijos atstovais esame kalbėję apie galimą visuomeninę komisiją. Ji, neturėdama Seimo specialiosios komisijos statuso, neturėtų teisės privaloma tvarka kviesti ministro ar kitų pareigūnų. Kreiptumėmės į visuomenę pagalbos, paramos, į žiniasklaidą, kad bendromis pastangomis išsiaiškintume“, – sakė G. Landsbergis. Anot jo, tikėtina, kad prie tokios visuomeninės komisijos valdantieji neprisidėtų.   

Pradėti tyrimą dėl padėties žemės ūkyje opozicija pasiūlė paaiškėjus, kad Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso teisės aktų, reglamentuojančių, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Opozicija siūlė atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimais, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimu, grūdų elevatorių valdymu.

MŪ, BNS inf.