Baisogala (Radviliškio r.). Lietuvos žemės ūkio taryba, apsvarsčiusi veislininkystės įmonių privatizavimo planus, pasisako už privatizavimo proceso stabdymą.

Įmonių „Šilutės veislininkystė“, „Panevėžio veislininkystė“ ir „Kiaulių veislininkystė“ privatizavimo planai siejami su Vyriausybės programine nuostata atsisakyti nebūdingų ir komercinių funkcijų. Tačiau vienos nuomonės šiuo klausimu nėra.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas, svarstęs veislininkystės įmonių privatizavimo klausimą, paprašė papildomos, faktais grįstos informacijos iš suinteresuotųjų šalių, kodėl įmones reikia privatizuoti ar kodėl jas verta palikti valstybės žinioje. Seimo nariai neatmetė galimybės kreiptis prašyti Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įmonių privatizavimo planų antikorupcinio vertinimo.

Penktadienį Baisogaloje, AB „Kiaulių veislininkystė“ patalpose, vykusiame žemdirbių savivaldos organizacijos Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje vyko plati diskusija šiuo klausimu.

Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika pakartojo jau anksčiau išdėstytą nuostatą, kad valstybė rėmė veislininkystės įmones tiek, kiek galėjo, o ką su jomis daryti toliau, turi pasakyti tie, kurie naudojasi veislininkystės įmonių paslaugomis. Jis kritiškai vertino pasiūlymą jungti įmones, nes nuostolingų įmonių jungimas nepadarys jų pelningomis.

„Įmonės turi duoti bent šiokį tokį pelną. Dėl jų tolesnio likimo turite tarti žodį jūs, kurie naudojatės paslaugomis. Vyriausybė laukia atsakymo“, - sakė Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas ArūnasŠileika (nuotraukoje dešinėje)

Argumentas 1. Neišnaudojamos parodų centro galimybės

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos direktorius Jonas Lingys, kalbėdamas apie bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ perspektyvas, atkreipė dėmesį, kad įmonė turi unikalų objektą – parodų centrą, kuriam ir turėtų atitekti valstybės lėšos, skiriamos parodų organizavimui, užuot dalijus šiuos pinigus tarpininkams. Lėšų užtektų įmonės veiklai. J. Lingio manymu, sprendimas privatizuoti veislininkystės įmones yra skubotas, todėl turėtų būti atidėtas bent dvejiems metams.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius pritarė nuomonei, jog valdžia neracionaliai švaisto parodoms skiriamus pinigus, užuot panaudojusi juos tikslingai – stiprindama Panevėžio veislininkystės įmonės parodų centrą, nes tai vienintelis toks centras Baltijos šalyse. Jis stebėjosi, jog apie veislininkystės įmonių privatizavimą imta kalbėti po jų rekonstrukcijos. „Tai trumparegiška arba gudru“, – sakė V. Urbonavičius.

AB „Lietuvos veislininkystė“ atstovas dalijosi nuomone, kad būtina sudaryti sąlygas žemdirbiams per ilgesnį laiką įsigyti veislininkystės įmones, o tuo tarpu valstybė turėtų parodų organizavimui skirtą paramą atiduoti Panevėžio įmonei, atsikratyti dykaduoniaujančių tarpininkų ir prisidėti prie nacionalinės veislininkystės išlaikymo.

Argumentas 2. Augalininkystė perspektyvi esant gyvulininkystei

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius argumentavo, kad kiaulininkystė – perspektyvus verslas, o dabartiniai sunkumai – laikini. Būtent sunkmečiu reikalinga valstybės pagalba, o ne sektoriaus žlugdymas.

„Valstybė turi tai suprasti užuot kaišiojusi po šimtą eurų kaimo žmonėms, kad šie neaugintų kiaulių. Jei sunaikinsime veislininkystės įmones, atiduosime pridėtinės vertės kūrimo galimybę kitiems, o patys tapsime ne pačiais raštingiausiais baltų knygų rašytojais“, – ironizavo Edmundas Adomavičius

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, jo vadovaujama organizacija nepalaikė ir nepalaiko politikos, nukreiptos prieš smulkiuosius kiaulių augintojus. Tie, kas ragino išstumti iš kiaulininkystės smulkiuosius augintojus, dabar agituoja už veislininkystės įmonių sunaikinimą. J. Talmantas siūlė patiems paieškoti atsakymo, kas suinteresuotas skubiai privatizuoti įmones, kurių bazė visai neseniai valstybės lėšomis buvo atnaujinta.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas atkreipė dėmesį, kad grūdų augintojai geriau nei kas kitas supranta, kad be gyvulininkystės, tarp jų ir kiaulininkystės, augalininkams būtų sudėtinga kalbėti apie savo perspektyvas, nes „vien su grūdais toli nenuvažiuosime“.

„Situacija nepasikeis, kol kaimo žmogui nebus leidžiama be kliūčių ir biurokratinių trukdžių statyti tvartus, auginti gyvulius. O dėl veislininkystės įmonių privatizavimo pasakysiu tiek, kad bus privatizuojamos ne įmonės, bet jų pastatai, asfaltuotos aikštelės. Valstybė iš tų pardavimų gaus ne kažin kiek, o kelių dešimtmečių veislininkystės patirtis nukeliaus į kanalizaciją“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Jis siūlė įvairių idėjų, kurios galėtų pagerinti veislininkystės įmonių finansinę padėtį, tarp jų naujų funkcijų delegavimą šioms įmonėms (galbūt nustatyti privalomą gyvulių produktyvumo kontrolę, o išmokas už gyvulius mokėti tik kontroliuojamoms bandoms).

Argumentas 3. Įmonės reikalingos prioritetinei šakai

Mėsinių galvijų augintojas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys ir buvęs „Panevėžio veislininkystės“ valdybos narys Nikolajus Dubnikovas pastebėjo, kad siekis privatizuoti įmones yra toks didelis, jog nekreipiama dėmesio į jokius kontrargumentus, pavyzdžiui, „Panevėžio veislininkystė“ praėjusius metus baigė pelningai, bet vis vien kalbama apie įmonės nuostolingumą.

N. Dubnikovas kalbėjo ir apie tai, jog sprendimas privatizuoti veislininkystės įmones visiškai prieštarauja nuostatai dėl gyvulininkystės, kaip prioritetinės šakos, skatinimo ir plėtros.

„Veislininkystės objektų išlaikymas – tai parama gyvulininkystei. O jų privatizavimas – žala sektoriui. Objektai bus parduodami per Turto fondą, tad naivu tikėtis, kad gautos lėšos grįš į žemės ūkį. Kalbama apie prioritetą, o daroma visiškai priešingai“, – sakė Nikolajus Dubnikovas

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas A. Šileika replikavo, kad valstybės galimybės remti šias įmones jau išnaudotos, o patys ūkininkai nė euru neprisideda prie paslaugų užtikrinimo.

Argumentas 4. Tariamas nuostolingumas ir nacionaliniai interesai

AB „Kiaulių veislininkystė“ direktorius Vilius Rekštys pabrėžė, kad teiginiai apie įmonės nuostolingumą yra tendencingi: buvo metų, kai dirbta nuostolingai, dabar – su pliusu, skolos atiduodamos. Jis siūlė vertinti ne vien įmonių pelną ir nuostolius, bet ir įmonių naudą kaimui, nes ne viskas, kas naudinga, yra pelninga.

„Dauguma šalių turi nacionalinę veislininkystę, kuri gyvuoja su nacionaline parama ir valstybės dalyvavimu. Įmonių panaikinimas – nacionalinės veislininkystės žlugdymas. Stambioms užsienio kapitalo gyvulininkystės kompanijoms nacionalinės veislininkystės įmonės neaktualios, bet jos reikalingos smulkiesiems, vidutiniams ūkiams. Neįmanoma paneigti, kad įmonių veikla tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda didesnio užimtumo kaime bei galimybės žemdirbiams uždirbti pajamų“, – sakė V. Rekštys.

Pasak UAB „Šilutės veislininkystė“ direktoriaus Šarūno Nenartavičiaus, jo vadovaujama įmonė per pastaruosius 6 metus nėra gavusi net menkiausios paramos, jos atžvilgiu nebuvo taikyta skolų nurašymo. Vieni metai yra buvę nuostolingi, visi kiti – pelningi. Įmonės gyvavimui užtikrinti vieniems metams reikia 200 tūkst. eurų.

„Apie kokį nuostolingumą kalbame? Mūsų bendrovė sumokėjo valstybei 70 tūkst. eurų dividendų", – sakė UAB „Šilutės veislininkystė“ direktorius Šarūnas Nenartavičius

UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius priminė, kad veislininkystės įmonių tikslas – padėti pasiekti gyvulininkystės plėtros tikslus. „Gyvulininkystės plėtra siejama su užsienio rinkomis, todėl būtina turėti ir parodų, ir karantinavimo paslaugų centrus. Kai Turkijos rinka užsidarė, tik mūsų karantinavimo centras gelbėjo, nes tai buvo vieninteliai vartai eksportui“, – sakė N. Gricius, pridurdamas, kad valstybė investavo į įmonę 4 mln. eurų ir įmonė po pertvarkos dirba pelningai. Tik vieni metai iš keturių buvę nuostolingi.

„Niekas neapsaugotas nuo rinkos nesklandumų, bet dėl vienų metų prastų rezultatų skelbti apie įmonės nuostolingumą ir valstybei atsisakyti jos paslaugų yra neišmintinga. Po rekonstrukcijos įmonė nėra gavusi jokių dotacijų. Įmonės kapitalo grąža vietoje planuotų 4,6 sudaro 24 proc. Todėl nesuprantu, ko iš mūsų norima“, – kalbėjo N. Gricius.

Argumentas 5. Klimato kaitos iššūkiai

Europos žemdirbių organizacijos COGECA vicepirmininkas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius akcentavo veislininkystės įmonių išsaugojimo svarbą klimato kaitos procesų valdymo kontekste.

„Valstybės yra įsipareigojusios mažinti šiltnamio dujų emisiją. Įsipareigojimus teks vykdyti jau labai greitai. Tai susiję ir su gyvulininkystės, kiaulininkystės sektoriais, kurie gamybos procese išleidžia į aplinką metano dujų. Reikia galvoti apie įstaigas, kurios padėtų kontroliuoti šį procesą. Kokios kitos įmonės Lietuvoje dar galėtų tai atlikti? Šiandien susidaro įspūdis, kad valstybė vadovaujasi vien programos „Excel“ lentelėmis ir nemato visumos. Tai, kas šiandien vadinama taupymu, rytoj virs nuostoliais ir didžiulėmis išlaidomis“, – perspėjo M. Maciulevičius.

Išeitis – stabdyti privatizavimą, kurti bendrą įmonę

Po ilgų diskusijų Lietuvos žemės ūkio taryba nutarė kreiptis į valdžios institucijas, siūlydama savo sprendimą. Visų pirma, stabdyti veislininkystės įmonių privatizavimo procesą ir peržiūrėti įmonių valdymo struktūrą, įtraukiant nepriklausomus narius.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, įmonių privatizavimo sumanymui nepritarė Konkurencijos taryba. Seimo Kaimo reikalų komitetas du kartus svarstė šį klausimą ir atidėjo sprendimo priėmimą. Vyriausybė svarstys šį klausimą artimiausiu metu, todėl iš žemdirbių laukiama konkrečių pasiūlymų

Lietuvos žemės ūkio taryba siūlo identifikuoti įmonių veiklos sritis ir inicijuoti jų pertvarką, siekiant didinti veiklos efektyvumą.

Abejojant, kad po privatizavimo veislininkystės darbas objektuose bus tęsimas, o kompleksiniai veislininkystės darbai turi būti vykdomi išskirtinai su valstybės priežiūra, Žemės ūkio taryba siūlo įmonių pagrindu steigti juridinį paslaugų subjektą. Jo steigėjomis galėtų būti didžiausios žemdirbių organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir žemės ūkio politiką įgyvendinanti valstybės institucija – Žemės ūkio ministerija.

Lietuvos žemės ūkio taryba savo siūlymus pateikė Seimui, Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai.

MŪ inf.