Vilnius. Žemės ūkio ministerija kartu su švietimo įstaigomis įvertino jų valdomą žemę ir tikisi, kad  šiemet pavyks užbaigti žemės ūkio paskirties žemės grąžinimą piliečiams natūra.

Mokslo įstaigoms bei valstybiniams specializuotiems ūkiams suteiktos žemės sklypų naudojimo ir poreikio įvertinimas praėjusią savaitę pristatytas Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariams.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių departamento direktoriaus pavaduotojos Aušros Kalantaitės teigimu, iš viso švietimo ir mokslo įstaigoms, specializuotiems ūkiams yra suteikta valdyti 13 000 ha žemės. Šiose teritorijose pretendentai natūra pageidauja susigrąžinti 164 ha žemės.

Vienas iš ŽŪM sudarytos komisijos pagrindinių tikslų – įvertinti, ar įstaigos joms suteiktą žemės ūkio paskirties žemę naudoja tiesioginiams tikslams, ar vykdo žemės ūkio, mokslo veiklą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams buvo pristatyta situacija po mokslo įstaigoms suteiktos žemės naudojimo ir poreikio įvertinimo

Įvertintas visų šio sektoriaus mokslo įstaigų žemės poreikis. Iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro naudojamos žemės galima savininkams natūra grąžinti 47,41 ha, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto - 9,5 ha, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) - 1,09 ha. Tad 58 ha sugrąžinimo poreikis gali būti tenkinamas.

Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, norint užbaigti visą žemės ūkio paskirties žemės grąžinimą piliečiams natūra, būtinas sprendimas dėl dalies ASU naudojamos žemės. Universiteto, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra prioritetinis valstybės uždavinys, buvo prašoma apsvarstyti bei grąžinti į laisvą žemės fondą ir tuos 106 ha, į kuriuos žemės nuosavybės teisių atkūrimo šioje teritorijoje laukia piliečiai. Tačiau ASU Taryba priėmė sprendimą, kad žemė universitetui reikalinga. Tad dabar grąžinti į fondą ją galima tik Seimo sprendimu.

Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas prašė komiteto kuo greičiau apsispręsti. „Reikia, kad komitetas apsispręstų, ar kreiptis į Seimą ir siūlyti, kad būtų tie 106 ha paimta ar ne. Būtina užbaigti šį procesą", - kalbėjo B. Markauskas.

Pasak ASU prorektoriaus doc. dr. Vidmanto Butkaus (kairėje), universiteto žemės ūkio naudojimas buvo pagrįstas, ji naudojama pagal paskirtį, atsižvelgiant į strateginius universiteto tikslus

„Žemė pakaunėje yra pati brangiausia ir tie sklypai yra įsipiešę į mūsų geriausias žemėnaudas. Kaip mes tai sprendžiame? Čia liko tik keli žmonės, kuriems žemė negrąžinta. Su kitais buvo atsiskaityta kitais būdais. Dabar sprendžiama, kad tik natūra. Galbūt galima paieškoti ir kitokių būdų?", - klausė ASU prorektorius.

Jis priminė, kad ASU į laisvos žemės fondą grąžinamos žemės yra įvairiose vietovėse, nedidelis sklypas - ir Mingės kaime. „Galbūt galima parduoti ir kalbėtis su laukiančiais grąžinimo savininkais, kad kompensuotumėte pinigais? Juk yra įvairių būdų...", - ieškoti kompromiso ragino V. Butkus.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius atkreipė dėmesį, kad neretai grąžintini sklypai yra įsiterpę vidury mokslo įstaigų žemėnaudų. „Kaip rodė - sklypai yra geriausiuose. Kaip privažiuosi į tuos laukus? Mes kalbame apie konsolidaciją, o čia sąmoningai ardome. Kur mes taip nueisime? Mokslui reikia palikti tiek, kad žemės ūkį keltume, o ne žlugdytume", - kalbėjo V. Kamblevičius.

Apie būtinybę ieškoti kiek įmanoma racionalesnio sprendimo kalbėjo ir kiti KRK posėdyje dalyvavę mokslo įstaigų atstovai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro vadovas dr. Gintaras Brazauskas priminė probleminį atvejį su žemės grąžinimu Perlojos bandymų stoties naudojamoje žemėje. Anot jo, nuosavybę atstatyti yra teisinga, tačiau centras prašo leisti užbaigti pradėtus bandymus. Čia pat kilo klausimas, kaip ir ar turėtų tai būti kompensuojama savininkams.

Prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius ragino valdžios atstovus neužmiršti, kad tas ūkis yra ekologinis ir turi tam tikrus įsipareigojimus, tad, mažinant plotus, reikia garantijų, kad nebus taikomos sankcijos ir neteks grąžinti paramos.

Seimo nariams klausiant, kiek stinga žemės ir kiek yra norinčių ją susigrąžinti ne tik mokslo įstaigų teritorijose, ŽŪM Žemės ir išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja A. Kalantaitė tikino, kad, pagal turimą prašymų skaičių žemės ūkio paskirties žemei kaimiškojoje teritorijoje, jos pakanka

„Žemės yra, piliečiai gali rinktis. Kodėl jie nesirenka to, kas šiandien yra?", - retoriškai Kaimo reikalų komitete klausė A. Kalantaitė, pridurdama, kad tam tikrus procesus, matyt, gali išjudinti tik priverstiniai sprendimai.

Būtent tokias galimybes numatantis teisės aktas praeitą ketvirtadienį ir pradėtas svarstyti Seime.

Už abejingus ar ilgai svarstančius spręs valstybė?

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė bei ėmėsi svarstyti Lietuvos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą.

Pasak žemės ūkio ministro B. Markausko, tai, kad šiame projekte numatoma galimybė nuosavybės teises į žemę atkurti atlyginant pinigais, gali paspartinti turto restitucijos procesą.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 6,17 tūkst. piliečių vis dar laukia nuosavybės teisių atkūrimo į 8,95 tūkst. ha žemės kaimo teritorijoje, o 6,4 tūkst. piliečių   - į 3,52 tūkst. ha žemės miestuose. Dėl 3,5 tūkst. piliečių, norinčių atgauti 5,5 tūkst. ha žemės, neįmanoma priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dėl jų pačių neveiklumo.

Pranešama, kad šie asmenys neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, o atvykę be priežasties nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą. Dalis piliečių išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų ar jų įpėdinių adresai,  dalis - mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, pasitaiko atvejų, kai piliečiai net nenurodo vietovės, kurioje norėtų gauti žemės.

Svarstomame įstatymo projekte numatoma, kad jei asmuo yra informuotas, bet nenurodo ar nepatikslina vietovės, kurioje norėtų gauti žemės, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės jam būtų atkuriamos atlyginant pinigais. Tai galiotų ir tuo atveju, jei pasirinktoje kadastro vietovėje nebūtų laisvos valstybinės žemės, kurioje galima būtų projektuoti žemės sklypą.

Taip pat įstatymo projekte numatoma piliečiams atlyginti pinigais ir už miesto žemę, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau piliečiai kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų.

Šiuo metu nuosavybės teisės į žemę atkurtos į 99,75 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Žemės ūkio ministerija yra užsibrėžusi tikslą kaimo teritorijose žemės grąžinimą baigti šiemet, miestų teritorijose - iki 2020-ųjų.

MŪ, ŽŪM inf.