Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį tiek politikai, tiek žemdirbių atstovai vėl negailėjo kritikos Žemės ūkio ministerijai dėl neveiklumo sprendžiant pieno sektoriaus krizę.

Svarstant tęstinį KRK parlamentinės kontrolės klausimą ministras Kęstutis Navickas nedalyvavo, tad atsakyti į klausimus ir visą kritiką išlaikyti teko viceministrui Pauliui Astrauskui. Jo galimybės komentuoti gyvybiškai svarbius pieno sektoriui klausimus buvo ribotos.

Viceministras pradėjo nuo to, kad ŽŪM vykdė daug susitikimų su pieno gamintojais, kad išsiaiškintų esmines krizės priežastis. Kiek vėliau ūkininkas Audrius Vanagas klausė viceministro, kiek kartų ŽŪM vadovai susitiko su perdirbėjų ir prekybininkų atstovais, tačiau atsakymo neišgirdo.

„Tai visiškas Žemės ūkio ministerijos neveiksnumas“, – rėžė A. Vanagas.

Pasak P. Astrausko, ministerija bandė išsiaiškinti, iš ko susideda vidutinė pieno kaina ir kaip pridėtinė vertė pasiskirsto tarp ūkininkų, tarsi perdirbėjų ir prekybininkų šioje grandinėje nė nebūtų.

„Didelė bėda pieno sektoriuje – kainų žirklės, kurios yra nuo 14 iki 80 centų. Aukščiausia kaina sausį buvo 69 ct, tai reiškia, kad yra ūkininkų, kurie gali gauti žymiai aukštesnę kainą“, – Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas. 

ŽŪM išsiaiškino, jog vasarį 91 proc. pieno gamintojų, kurie pagamina apie 29 proc. viso pieno, gavo 15–30 ct/l. Likę 9 proc. ūkininkų pagamina 70 proc. pieno ir jų kainos rėžiai buvo 35–80 centų. Vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė pieno kaina krito dar 17 proc., o nuo gruodžio iki vasario pabaigos pienas atpigo apie 28 procentus. Vidutinė pieno kaina, viceministro teigimu, vasarį siekė 368 Eur/t. 

„Lietuvoje mažą vidutinę pieno kainą lemia tai, kad daug smulkių ūkininkų pagamina sąlyginai mažai pieno, o mažai didelių ūkininkų – daug, ir tai yra didelė problema“, – tokias krizės priežastis įžvelgė žemės ūkio viceministras.  

Numatytą 8 mln. Eur paramą pieno sektoriui, kaip pagalbą trumpuoju laikotarpiu, kritikavo net valdančiųjų atstovas Kaimo reikalų komitete Jonas Gudauskas. Jo teigimu, tai nepagerins pieno gamintojų padėties ir „pieno sektorių prarasime negrįžtamai“. Jis sakė norįs išgirsti konkrečius ministerijos pasiūlymus pieno krizei spręsti.

Sprendimą išmokėti ūkiams 37–38 Eur už karvę kaip paramą Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas ūkininkas Marijus Kaktys pavadino niekiniu, nes tai pridėtų ne daugiau kaip 2 ct/l. Seimo narys Kęstutis Mažeika rėžė, kad 38 Eur parama už karvę – tai pasityčiojimas.

KRK narys Juozas Baublys svarstė, ar ir vėl eilinį kartą parama, kad ir kokia ji nedidelė, nepasinaudos perdirbėjai, kurie, kaip teigiama, jau ne kartą mažino pieno supirkimo kainas, kai tik pieno gamintojai gaudavo paramą.

Politikas taip pat stebėjosi, iš kur paimtas 80 ct skaičius, jeigu aukščiausia kaina įvardijami 69 ct? Ir kiek ūkininkų gavo aukščiausią kainą už pieną? Atsakymo jis neišgirdo. O M. Kaktys teigė, kad apskritai nekorektiška tai minėti, nes tokią kainą gavo galbūt keli gamintojai už ypatingą produkciją.

Pasak P. Astrausko, ministerija ilgainiui ketina spręsti smulkiųjų ūkininkų problemą – skatins juos kooperuotis, kad įgautų didesnes derybines galias. Tačiau KRK nariai replikavo, kad kooperatyvams perdirbėjai moka mažiau negu nekooperuotiems, tad tokiomis aplinkybėmis artimiausiu metu vargu ar tai padėtų.

Siekiant efektyvesnės vadybos, ketinama įkurti pieno klasterius – tam būtų numatyta ir finansinė parama. Ir šis pasiūlymas buvo sukritikuotas. Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius teigė, kad šiuo metu, esant tokiai krizei, kalbėti apie pieno klasterį kaip problemos sprendimą yra mažų mažiausia ne laikas.

„Tokių pavyzdžių dabar vargu, ar pasaulyje surastume, o mes norime tapti dviračio išradėjais Lietuvoje, kur vis dar diskutuojame, kas ta kooperacija, nors ji pasaulyje veikia kelis šimtus metų“, – kalbėjo T. Raudonius.

Jis neabejoja, kad kooperatinis perdirbimas duoda naudą, tai rodo ir „Pieno LT“ veiklos rodikliai, mokama aukštesnė negu rinkos kaina už pieną. „Turime išsikelti tikslą, kad 40 proc. pirminės žemės ūkio produkcijos būtų perdirbama kooperuotai. Kai turėsime tikslą, galima bus galvoti apie priemones“, – siūlė T. Raudonius, pridūręs, kad kol kas nematyti, kad kooperuotas perdirbimas būtų remiamas.

Jis taip pat minėjo, kad ūkiams nėra padidintos paskolų garantijos ir tuo klausimu nė kiek nepajudėta į priekį.

P. Astrauskas minėjo, kad bus keičiamas Pieno įstatymas, kurio pirminis variantas jau yra parengtas ir jį ketinama aptarti su pieno sektoriaus atstovais; žadama dar kartą kreiptis į ES žemės ūkio komisarą su prašymu aktyvuoti krizių rezervų fondą. Taip pat ministerija planuoja derėtis dėl galimybės gauti lengvatines paskolas biologinio turto įsigijimui. Anksčiau veislinių gyvulių įsigijimas buvo remiamas, o dabar tam žadama nebent padėti pasiskolinti.  

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ironizavo, kad trumpalaikiam sprendimui priimti ministerijai prireikė beveik dviejų mėnesių. Jis klausė P. Astrausko, kaip ministerija politiškai reaguos į kovo 23 d. mitingą ir su kokia žinia pieno ūkiams žada ateiti?

„Ieškosime argumentuotų sprendimų diskusiniu formatu“, – teatsakė viceministras.

O K. Mažeika žodžių į vatą nevyniojo, pasiūlęs ministrui K. Navickui eiti rūpintis nendrinukėmis – ten jo kompetencija didesnė.

„Ministras nėręs į krūmus, viceministras bando atsakinėti, bet iš kitos dimensijos. Ministras nepadarė nieko, sprendimų nematome, vyksta tik laiko tempimas iki kažko. Viceministre, pasakykite ministrui – gana, tegul dar savaitę panešioja tą portfelį ir pasako, kad stengėmės, bet mums nepavyko nieko padaryti ir užleidžiame vietą kitiems. Nes prielaidų proveržiui išspręsti krizę nematyti“, – rėžė opozicijai atstovaujantis K. Mažeika.

Kaimo reikalų komitetas įpareigojo ŽŪM dar kartą parengti ilgalaikes priemones pieno sektoriaus problemoms spręsti ir žada vėl prie jų sugrįžti.