Vilnius. Reikėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti ribojimo vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 ha žemės, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Vis tik jis pabrėžia, kad tai yra Aplinkos ministerijos prerogatyva ir ji turi šiuos procesus kontroliuoti. 

„Įstatymas yra, jis neveikia taip, kaip galėtų veikti. Priekaištas pagrįstas, mes apie tai kalbėjome ir  Ministerijoje, bet žemės politiką dabar formuoja Aplinkos ministerija. (...)

Galvota išvis tą ribojimą sumažinti, jo atsisakyti. Kad veiktų kontrolės mechanizmai, ypač per juridinius asmenis, to reikia. Manau, čia jau komentaras bus iš Aplinkos ministerijos“, – ketvirtadienį gavęs Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų rezoliuciją žurnalistams teigė K. Navickas.

Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms ketvirtadienį perdavė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, ir paragino iki 60 tūkst. Eur apriboti tiesioginių išmokų bazinę dalį, remti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją.

K. Navicko teigimu, tiesioginių išmokų nereikėtų apriboti, nes mažesni ūkiai ir taip labai remiami, o kooperacija skatinama.

„Daug tų išmokų veikia. Kalbant apie tiesioginių išmokų ribojimą, klausimas, kokiu tikslu – siekiant nubausti turtinguosius ar visgi geriau perskirstyti. Apie perskirstymą jau sakiau – manau, pakankamai palankus perskirstymas smulkiems ūkiams“, – sakė ministras.

„Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, rėmimo sąlygos gerokai didesnės. (...) Mes gerokai daugiau perskirstome, nei numato minimalios reglamento (ES – BNS) ribos.

Kitas dalykas, keistai skamba kooperacijos skatinimas – palyginti su praėjusiu laikotarpiu, kooperacija yra ir paramos sąlygose, paramos intensyvumas netgi palankesnis“, – komentavo K. Navickas.

Reaguodamas į ūkininkų teiginius, kad parama ir išmokos jų nepasiekia, K. Navickas teigė, jog ūkininkams skirti pinigai ir pasiekia tik juos.

Aplinkos ministerija taip pat mano, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 ha žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų.

Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymų Ministerija pateiks, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus. 

„Mes iš tikrųjų šį klausimą žinome. Tikrai sutinkame, kad jis aktualus. Manome, kad reikėtų ieškoti sprendimų“, – BNS teigė su šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovais susitikusi M. Juodvalkė.

„Kad jis (ribojimas – BNS) neveikia ir yra apėjimo būdų, tikrai sutinkame. Praktika ir skaičiai rodo, kad jis neveikia“, – kalbėjo viceministrė.  

Pasak jos, „plačiam žemės ūkio sektoriaus atstovų ratui“ užsienio šalių praktikos analizės rezultatus ketinama pristatyti rugsėjo pabaigoje. M. Juodvalkė tikina, kad Aplinkos ministerija, išklausiusi ūkininkų pastabas, pateiks savo pasiūlymų. 

„Planuotume susitikti su ūkininkais ir apsitarti. Pažiūrėsime, kokie bus diskusijos rezultatai, tada atitinkamai jau formuluosime savo siūlymus“, – sakė M. Juodvalkė. 

Jos teigimu, būtent smulkieji ūkininkai labiausiai pabrėžia žemės įsigijimo ribojimų neveiksmingumą. 

„Jiems tas kriterijus (500 ha ribojimas – BNS) tinka, jie tik nori sudėlioti saugiklius taip, kad jo būtų laikomasi“, – sakė M. Juodvalkė.  

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės.