Vilnius. Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės tiekėjams bei mažinti ją daugiau kaip 3 proc. be rinkos priežiūros institucijos leidimo, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo teismo (ESTT) generalinis advokatas.

Michalo Bobeko išvadoje nurodoma, kad Lietuvoje galiojantis Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas riboja sutarties šalių laisvę derėtis dėl pieno pirkimo kainos, kuri yra įtvirtinta ES reglamente dėl bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo.

Generalinio advokato išvadą dar turės patvirtinti ESTT. Į jį dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi Lietuvos Konstitucinis Teismas, nagrinėjantis 40 Seimo narių grupės prašymą įvertinti 2015 metų viduryje priimto įstatymo atitiktį Konstitucijai.

„Net jei ir suvokiu ekonomines realijas, kuriomis grindžiamas žalio pieno rinkos veikimas Lietuvoje, negaliu rasti būdo, kaip tokias nacionalines taisykles suderinti su aiškiai nustatyta taisykle, pagal kurią sutarties šalys turi turėti galimybę laisvai derėtis dėl visų sutarties aspektų“, – teigia M. Bobekas.

Anot jo, tiek ES reglamentu, tiek Lietuvos įstatymu siekiama tų pačių tikslų – stiprinti pieno gamintojų derybines galias ir užkirsti kelią nesąžiningai prekybos praktikai pieno sektoriuje, tačiau ES teisės aktų leidėjas, pasirinkdamas ne tokį griežtą reguliavimą kaip Lietuva, padarė aiškų vertybinį pasirinkimą.

„Tai jokiu būdu nepaneigia Lietuvos teisės aktų leidėjo ketinimų, kuriuos jis siekė įgyvendinti ginčijamomis Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Tiesą sakant, visiškai pritariu šiems tikslams. (...) Tačiau net ir šie argumentai neleidžia valstybei narei vienašališkai nukrypti nuo aiškių ES teisės reikalavimų“, – pabrėžė M. Bobekas.

Jo teigimu, svarbiausia yra tai, kad ES priklausančios šalys pagal lojalaus bendradarbiavimo pareigą privalo laikytis Bendrijos teisės.

„Valstybės narės privalo, jeigu kyla teisės akto taikymo sunkumų ar problemų ir jeigu jos mano, kad tas problemas būtina spręsti, naudotis Europos Sąjungos lygmeniu tinkamomis institucinėmis priemonėmis, kad paskatintų teisėkūros pokyčius ir laipsnišką prisitaikymą prie kintančių aplinkybių“, – nurodė M. Bobekas.

Galutinį sprendimą šioje byloje, vadovaudamasis ESTT pateiktais vertinimais, turės priimti Konstitucinis teismas.

BNS inf.