Basf A1 2024 09 10 Basf m1 2024 09 06
Agropolitika
Lietuva ir Lenkija blokuoja naujas sankcijas Rusijai dėl išimčių maisto eksportui
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Vilnius. Lietuva ir Lenkija ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas. Tikėtina, kad diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą.

„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

Bioversija m7 2024 09 18

G. Landsbergio teigimu, Lietuva ir Lenkija sustabdė devintojo paketo priėmimą, tokią poziciją palaiko ir kitos Baltijos šalys.  

Sako, kad išimtys silpnina sankcijų paketą

„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.

Anot ministro, siūlomos išimtys silpnina devintąjį sankcijų paketą Rusijai, įvedamą tebesitęsiant Maskvos invazijai Ukrainoje.

„Mūsų vertinimu, išimtys, kurios yra numatytos, iš esmės jos ypatingai stipriai sumažina devinto paketo reikšmingumą“, – sakė G. Landsbergis.

Klausimą dėl sankcijų išimčių ketvirtadienį EVT žadantis kelti prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad maisto saugumas neturi būti priedanga silpninti sankcijas Rusijai.

„Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas! Sakncionuotiems Rusijos oligarchams neturėtų būti leista pasiekti jų užšaldytų lėšų ir toliau krautis turtą, kol Ukrainiečių civiliai miršta nuo Rusijos bombų“, – tviteryje pareiškė prezidentas.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad prezidentui suteiktas mandatas EVT likti prie pozicijos „išimtys negali būti taikomos (...) kažkokiems subjektams, kurie gabentų vienas ar kitas prekes, šiuo atveju kalbame apie trąšas“.

„Jeigu mes principingai žiūrime į Kremliaus režimą ir žmones, artimus tam režimui, personalijas, tai negalime pasiremti tik maisto saugumo klausimais, kad atsirastų kažkokios spragos, kad kažkokie žmonės, tos personalijos galėtų iškristi iš reguliavimo srities“, – teigė ji.

Komiteto pirmininkė teigė, kad atskiras situacijas, kai nesankcionuoti kroviniai užsibūna ES uostuose, reikėtų spręsti Europos Komisijos gairėmis.

Užsienio reikalų ministro teigimu, iš pradžių išimtys buvo siūlomos pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.

Problemas siūlo spręsti gairėmis

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusija bando pasinaudoti naratyvu, jog ES sankcijos stabdo žemės ūkio produkciją su trečiojo pasaulio šalimis.

„Yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas naratyvas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra kaži kaip atsakingos už maisto kainų kilimą, ypatingai trečiojo pasaulio šalyse, nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota ir tai niekaip nėra susiję. Sankcionuoti yra kai kurie oligarchai ir kompanijos, susijusios su trąšų verslu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ji. 

Premjerė teigė, kad jos žiniomis, yra tam tikrų praktinių problemų su vienu kitu įstrigusiu kroviniu ir kai kurie paslaugų tiekėjai bijodami sankcijų galbūt nesiima rizikos jas spręsti. Todėl, I. Šimonytės teigimu, reikia spręsti konkrečias problemas, o ne reglamente turėti plačiai interpretuojamas išlygas, kurios „nelabai aišku, kur gali nuvesti“.

„Ir atrodys tai kaip sankcijų silpninimas žmonėms, kurie esmingai susiję su Putino režimu. Todėl pozicija yra ta, kad reikėtų (prie jų – BNS) dar padirbėti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė. 

ES Vakarų šalims šalims baiminantis, kad Rusijai naujausios sankcijos trukdys prekybai grūdais ir trąšomis, siūloma taikyti šiems sandoriams išimtis, tačiau G. Landsbergis sako, kad konkrečiais atvejais būtų galima pasitelkti Europos Komisijos išaiškinimą, kaip ir buvo daroma Kaliningrado tranzito per Lietuvą atveju. 

„Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais, kur gali būti tam tikros problemos, kur bankai atsisako apmokėjimus vykdyti ar tranzitą vykdyti, ar kitus dalykus. Tačiau mūsų Vyriausybės įsitikinimu, tikrai tokius konkrečius atvejus galima spręsti Europos Komisijos išaiškinimu, kaip ir buvo Lietuvos atveju“, – sakė G. Landsbergis.

„Financial Times“ skelbia, kad prie dokumento, kuriuo siūloma taikyti išimtis, taip pat prisideda Ispanija, Belgija ir Portugalija. Pasak I. Šimonytės, tokių valstybių yra apie 10. 

Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų ir maisto tiekimo grandinės.

Šaltinis: BNS
    Gudinas -  23 06 14

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartines žemės ūkio paskolų palūkanas?
    Visos apklausos