Vilnius. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba teigia, kad daug dėmesio skiriant naujų rinkų paieškoms ir kalbant apie produktus, svarbu nepamiršti ir gyvų gyvulių eksporto bei rinkų diktuojamų sąlygų.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, Lietuvos galvijininkystės rodikliai auga, tačiau tarptautinėse rinkose dar sudėtinga kovoti. „Dabar svarbiausia dirbti vieningai, juk visų - ir augintojų, ir asociacijų, ir Tarnybos - bendras tikslas yra pasiekti, kad veislininkystė atsigautų, kad mūsų augintojai būtų konkurencingi tarptautinėje rinkoje", - sako tarnybos vadovas Vilius Rekštys.

Turkijos žemės ūkio ministerija ir žemės ūkio bendrovių generalinis direktoratas prieš kelias dienas paskelbė konkursą 1500 veislinių veršelių įsigijimui, tarp potencialių pardavėjų yra ir Lietuvos augintojai. Kelis metus dėl Turkijoje siautusios snukio ir nagų ligos Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo uždraudusi gyvų gyvulių eksportą, prieš kurį laiką šis draudimas buvo atšauktas. Turkijos Respublikos žemės ūkio ministerija ir žemės ūkio bendrovių generalinis direktoratas pasiūlymų dėl veislinių veršelių įsigijimo laukia iki birželio 10 d. Ketinama įsigyti po 500 Simentalų, Šarolė ir Limuzinų veislės raguočių.

Kaip praneša Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, Turkija - tai tik viena iš šalių, kur laukiama veislinių galvijų, juos taip pat galima parduoti į Italiją, Ispaniją, Nyderlandus ir Izraelį. Vis dėlto rinkų diktuojamos sąlygos yra griežtos, o konkurencija milžiniška, todėl gyvuliai turi būti itin geros kokybės.

Žemės ūkio gamybos kryptis ir specializacija tiesiogiai formuoja kaimo funkcinę bei teritorinę įvairovę. Lietuvos ūkis nuo senų laikų specializavosi mėsos ir pieno gamyboje, gyvulininkystė buvo derinama su įvairiomis laukininkystės, daržininkystės ir sodininkystės formomis. „Pastaraisiais metais itin smuko gyvulininkystė, mažėjo gyvulių ir jų augintojų, nebuvo tinkamai išnaudojamas gyvulininkystės potencialas, dabar ši šaka atsigauna, tačiau dar reikia daug nuveikti", - teigia V. Rekštys.

Tarnyba pabrėžia, kad itin svarbu, jog šiandien Lietuvos augintojai nesusigundytų vienadieniu uždarbiu - apsėklinti karvę pigia žemos kokybės sperma, o atvestą veršį tuoj pat parduoti į užsienį. Augintojai skatinami auginti gyvulius, kurių gera genetinė medžiaga, už kuriuos galėtų gauti geresnę supirkimo kainą. Nes tai ir Lietuvos gyvulininkystei, ir veislininkystei suteiktų daugiau pridėtinės vertės, o augintojui sugeneruotų didesnes pajamas.

Galvijininkystėje pats svarbiausias akcentas - produktyvumo kontrolės vykdymas, kurį remia ir valstybė. Produktyvumo kontrolė vykdoma 4006 pieninių galvijų bandose, kasmet atrenkama po 12 mėsinių veislių bulių, kurie yra tikrinami pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inf.