Vilnius. Krapų kaina ir dosnios išmokos paskatino ūkininkus atidžiau pažvelgti į šių prieskoninių daržovių auginimą, tačiau ypač sparčiai besiplečiantys deklaruoti ekologiškų krapų plotai bei dideli jų plotai pavieniuose ūkiuose užminė mįslę valstybės institucijoms - ar tikrai išmokas gaunantys ūkininkai sąžiningai laikosi visų reikalavimų.

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę VšĮ „Ekoagros", Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovai įdėmiai išanalizavo susidariusią situaciją bei aptarė galimus prevencinius veiksmus.

2016 m.  ekologiški krapai buvo auginami 487,32 ha. Šių krapų augintojai gavo ne tik tiesiogines išmokas bei susietąją paramą už daržoves (šių paramų sumos priklauso nuo ūkių specializacijos, dydžio, valdytojo amžiaus), bet ir kompensacines išmokas už ekologiniu būdu auginamus krapus (525 eur už ha).

Norintieji gauti kompensacines išmokas už daržoves įsipareigoja ūkyje užaugintą produkciją patiekti rinkai. Informaciją apie tai pareiškėjai privalo pateikti VšĮ „Ekoagros" bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai. VšĮ „Ekoagros" ne vienas toks gautas tiekimą rinkai patvirtinantis dokumentas sukėlė abejonių. Siekiant detaliau išanalizuoti situaciją buvo kreiptasi pagalbos į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kad ji patikrintų visą šios produkcijos tiekimo rinkai grandinę.

Patikrinusi ne vieną krapų pirkėją, VMVT nustatė, kad dalis jų - fiziniai asmenys, kurie nėra maisto ar pašarų tvarkybos subjektai. Pasitaikė atvejų, kai ūkininkai krapus pardavė asmeniui iš Latvijos, tačiau šio fakto patvirtinimo dokumentų neišsaugojo. Kitas ekologiškų krapų pirkėjas tvirtino, esą nusipirkti krapai tiesiog supelijo ir buvo užarti. Pasitaikė ir sąskaitų, pasirašytų galimai suklastotais parašais.

Buvo ir tokių atvejų, kai nuvykę nurodytu adresu tikrintojai rado negyvenamą apleistą namą, todėl patikrinti, ar buvo įsigyta žaliosios krapų masės ir sėklos bei kur produkcija realizuota,  galimybės nebuvo. Vienas žemės ūkio kooperatyvas patvirtino, kad įsigijo maistinių krapų ir juos pardavė tretiesiems asmenims, tačiau tai įrodančių dokumentų nesugebėjo pateikti. VMVT specialistams ne kartą susidarė įspūdis, kad sąskaitos faktūros išrašytos, bet prekė iš tikrųjų įsigyta nebuvo.

Norintieji gauti išmokas turi užauginti ne mažiau kaip 3 tonas žaliosios masės iš hektaro. VšĮ „Ekoagros" direktoriui Antanui Makarevičiui kelia nuostabą tai, kad dažniausiai ūkininkai ir įrodinėja tiek užauginę. Ne daugiau ir ne mažiau, o būtent tiek, kiek reikia išmokoms gauti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, tikrindama atitiktį paramos taisyklėms, didelių pretenzijų krapų augintojams neturėjo: beveik visi patikrinti laukai buvo tvarkingi, visų reikalavimų laikomasi. O štai FNTT susidomėjo susitikimo metu išgirsta informacija ir ketina paanalizuoti krapų augintojų bei pirkėjų sandorius.

Siekiant užkirsti kelią galimo piktnaudžiavimo atvejams, kovo 29 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-209 buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas" bei „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" įgyvendinimo taisyklės - nuo šiol krapų augintojai pagal šias priemones kompensacinių išmokų nebegaus.

„Norintys gauti išmokas ūkininkai turėtų užauginti produkciją ir ją patiekti rinkai pirkėjams, kurie ją vartoja arba panaudoja produkcijos gamybai. Reikia pripažinti, kad žalių krapų rinkos kaina yra patraukli, todėl tie, kurie krapus augino tikriesiems jų pirkėjams, ir toliau juos augins. Tie, kuriuos domino tik parama, jų auginimo atsisakys. Svarbu akcentuoti, kad pradėtas bendradarbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba svarbus ir dėl ateities perspektyvų siekiant užkirsti kelią neteisėtam paramos gavimui", - sako Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius.

ŽŪM inf.