Vilnius. Kandidatai į šalies Prezidentus koncentruojasi į tuos klausimus, kuriuos išmano, todėl žemės ūkio tema lieka nuošalėje, paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Portalas manoūkis.lt praeitą savaitę pasiteiravo visų aštuonių Prezidento rinkimų kampanijos dalyvių, ko, jų manymu, turėtų imtis valstybė, kad gyventi kaime būtų patrauklu, kaimo žmogus iš ūkininkavimo galėtų išgyventi ir uždirbti šeimai?

Klausimą išsiuntėme kandidatų komandoms viešai nurodytais el. pašto adresais, vėliau dar kartą buvo priminta, kad laukiama atsakymo. Poziciją apie žemės ūkį išsakė du – Gitanas Nausėda ir Giedrimas Jeglinskas. Atsakymų nepateikė Andrius Mazuronis, Ingrida Šimonytė, Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas ir Remigijus Žemaitaitis.

Politologė I. Unikaitė-Jakuntavičienė daro prielaidą, kad išsakyti poziciją apie kaimą kandidatams galėjo pritrūkti laiko, nes kampanija prasidėjo vėlai, o paskutinėmis dienomis renginių yra itin daug. 

Anot jos, prezidento rinkimai sulaukia daugiausia rinkėjų, tad kiekvienas tikisi iš prezidento labai daug, nes įsivaizduoja, kad valstybės galva gali daryti įtaką visoms sritims. Vis dėlto politologė primena, kad iš tiesų prezidento galios yra ribotos. Valstybės vadovas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, o vidaus politikoje viena iš svarbių jo galių yra įstatymų leidybos iniciatyvos teisės turėjimas ir teisė vetuoti Seimo priimtus įstatymus.

Ar daliai kandidatų pristigo laiko įtemptomis paskutinėmis kampanijos savaitėmis, ar tiesiog žemės ūkis nėra ta sritis, kuria norėtų pasisakyti?

Ką atsakė G. Nausėdos komanda

Antros kadencijos siekiančio Gitano Nausėdos komandos atsiųstame atsakyme teigiama, kad kaimo vietovių  gyvybingumo ir patrauklumo didinimas, stiprūs regionai yra ir turi likti vienu iš valstybės prioritetų. 

Atsakyme paaiškinama, kad siekiant šių tikslų būtina:

• finansiškai skatinti jaunimą užsiimti ūkine veikla;
• ypatingą dėmesį skirti smuklių ir vidutinių ūkių paramai;
• užtikrinti paslaugų prieinamumą, tinkamą infrastruktūrą;
• skatinti investicijas.

„Svarbios kryptys, apimančios smulkių ir vidutinių  ūkių ir verslų plėtrą, regionų ekonomikos gyvybingumą ir tvarumą – kooperacija, trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas (...)

Dabartiniame geopolitiniame kontekste svarbu: galimybė apsirūpinti vietoje užaugintais produktais ir ieškoti būdų didinti žemės ūkio produkcijos kuriamą pridėtinę vertę šalyje. Tai galėtų prisidėti prie regionų socialinio ir ekonominio gyvybingumo didinimo“, – rašoma G. Nausėdos komandos atsakyme.

Ką atsakė G. Jeglinsko komanda

Gana ilgokame kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko komandos atsiųstame atsakyme visų pirma primenama, kad Lietuva buvo, yra ir bus agrarinis kraštas.

Toliau pateikiami dabartinės situacijos kaime ir žemės ūkyje analizė ir vertinimas. Nurodomi didžiausi probleminiai taškai: paramos verslui kaime panaikinimas, stagnuojanti kiaulienos gamyba, rusiškų grūdų importas, pieno sektoriaus tapimas nekonkurencingu, neapgalvotas Nacionalinės žemės tarnybos perdavimas Aplinkos ministerija, neprofesionalus pievų atstatymo klausimo sprendimas.

Atsakydamas į portalo manoūkis.lt užduotą klausimą, G. Jeglinskas mano, kad:

• kaimas dėl valdžios abejingumo prarado savo veidą. „Būtina tai ištaisyti“ (...);
• žemės ūkiui būtina užtikrinti stabilią politinę aplinką, kad keičiantis valdžioms ar politinei daugumai žemės ūkio laivas nebūtų siūbuojamas ir blaškomas;
• partijos turi sudaryti nacionalinį kaimo ateities susitarimą, kuriame būtų apibrėžtos kryptys ir gairės, kokį kaimą norima matyti ateityje.

Politikai į kaimą atsigręš prieš Europos Parlamento ir Seimo rinkimus

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė primena, kad žemės ūkio ir regioninę politiką tiesiogiai formuoja Seimas ir Vyriausybė, tad būtent Seimo rinkimai nulemia didesnį ar mažesnį valdžios dėmesį kaimui ir ūkininkams.

Nors Prezidentas gali daryti įtaką Seimo sprendimams, siūlydamas įstatymus ar netiesiogiai per užkulisinius susitarimus, bet jei Seimo daugumos ir Prezidento pažiūros nesutampa – įtaka mažėja. „Būtent dėl šios priežasties galima manyti, kad kandidatai rinkimuose ir vengia žemės ūkio temos“, – portalui manoūkis.lt teigia doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Anot jos, suprasdami, kad tiesioginė įtaka nedidelė, jie savo dėmesį koncentruoja į kitus klausimus, susijusius su užsienio politika, saugumu ir gynyba, pareigūnų skyrimams į tam tikras pareigas ir pan. 

Ką rodo politiko vengimas atsakyti į klausimą

„Kita vertus, net ir žinant situaciją su galiomis, tikrai nėra gerai, kuomet kandidatai neskiria dėmesio regionams ir kaimui kampanijos metu, nesudaro galimybių įvertinti kandidatus būtent pagal jų idėjas ir vizijas, skirtas regioninei, kaimo politikai, o dėmesį pradeda rodyti tik išrinkti (...)

Vengimas pateikti savo viziją, kaip valstybė bendrai turėtų formuoti regioninę politiką, kad kaimo gyventojai neišsibėgiotų, o ūkininkaudami galėtų užsidirbti, gali rodyti arba kai kurių kandidatų tokios vizijos neturėjimą ir koncentravimąsi tik į jiems pažįstamus klausimus, arba nenorą aptarinėti komplikuotų dalykų (...) rinkimų kampanijos metu, kur tai nesprendžiama“, – sako politologė.

Kaip dar vieną tikėtiną priežastį ji įvardija tai, kad šių metų kampanijai daug įtakos daro geopolitika, tad saugumo ir gynybos temos dominuoja ir nustelbia kitas problemas. 

„Neabejotina, kad būtent prieš Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimus visi atsisuks ir į ūkininkus, ir į kaimo problemas. Tie patys kandidatai, kai užsibaigs prezidento rinkimai ir dalis pereis į EP kandidatavimą, ieškos paramos ūkininkų tarpe, nes EP daro tikrai reikšmingus sprendimus žemės ūkio politikoje“, – teigia doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė.