Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad kitąmet deklaruojant žemės ūkio naudmenis dar daugiau dėmesio bus skiriama priemonėms, ribojančioms  vadinamųjų „sofos" ūkininkų veiklą, o visas deklaravimas turėtų vykti paprasčiau. Būtent tokie numatoma žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklių pakeitimuose nuo 2018 m.

Planuojamus pokyčius šiomis dienomis ministerijos atstovai pristato socialiniams partneriams. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis (nuotr.) apie tiesioginių išmokų sistemos perspektyvas kalbėjo trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete.

Anot jo, kadangi visada buvo siekta ir tebesiekiama stabilumo, kardinalių pokyčių nenumatoma. „Darome keletą techninių, technologinių patobulinimų, kurie leis teisingiau deklaruoti, įbraižyti plotus, pasitikrinti valstybinės žemės naudojimo teisėtumą. Tokie būtų pagrindiniai pokyčiai. Taip pat ir toliau įgyvendiname aktyvaus ūkininko sąvoką ir skatiname teikti paraiškas tiktai tuos žmones, kurie patys realiai ūkininkauja. Numatome, kad įrodymai apie tikrą žemės dirbimą bus griežtesni netgi iki sąskaitų apmokėjimo per bankines institucijas lygio. Tai liečia tuos subjektus, kurių paslaugų apimtis bus didesnė nei 3000 eurų arba mes skaičiavimais prilyginame 30 ha", - po Kaimo reikalų komiteto posėdžio 2018 metais laukiančius pokyčius „Mano ūkiui" komentavo R. Krasuckis.

Tai, kad dar atidžiau bus kontroliuojami pareiškėjų žemės ūkio veiklos vykdymo įrodymo dokumentai bei jų pateikimo tvarka, akcentuojama ir Žemės ūkio ministerijos pranešime. Teigiama, kad ypatingas dėmesys deklaravimo taisyklių projekte atkreipiamas į stambesniųjų pareiškėjų, deklaruojančių nuo 30  ha (riba pasirinkta atlikus rizikingiausių  pareiškėjų analizę), galimai nevykdančių realios žemės ūkio gamybos veiklos, kontrolę. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paprašius, nepakaks parodyti sąskaitos faktūros ir kvito - reikės pateikti ir pinigų mokėjimo per bankus ar kitas kredito įstaigas įrodymus.

Diskusijų su socialiniais partneriais metu sutarta nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis NMA turi tikrinti, ar žemę dirba jo savininkas. Šis klausimas artimiausiu metu bus aptartas su NMA.

Siekiant, kad susietoji parama būtų mokama tikslingai, įvedami maksimalūs sodų ir uogynų tarpueilių pločiai bei patikslinami maksimalūs kraštinių eilių bei galulaukių tarpai nuo sodo ribos, o skaičiuojant laikomus gyvulius dėl pievų nuganymo reikalavimo įvykdymo, bus įtraukiami ir valdoje registruoti šeimos nariai.

Tiesioginių išmokų taisyklėse nebelieka pievos priežiūros žurnalų, taikytų KPP priemonėms įgyvendinti.

Papildomų sąsajų su gamyba, pasak R. Krasuckio, nenumatoma. „Kalbant apie tiesioginių išmokų programą, susiejimas su gyvuliais yra tiktai toje imtyje, kur yra savanoriškos su gamyba susietos apimtys: išmokos už bulius, karves, avis, ožkas. Kituose elementuose - žalinime ar ganyklose - tokios sąsajos nėra, nes šiandienai yra toks reglamentavimas. Geros agrarinės būklės palaikymas ES vis dar pripažįstamas ūkininkavimu", - kalbėjo R. Krasuckis.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad numatomas sankcijų už laiku nepateiktus (pateiktus su vėlavimu) dokumentus švelnesnis traktavimas tais atvejais, kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo, kai susietoji parama skiriama už sertifikuotos javų sėklos naudojimą, cukrinius runkelius, kai galimas valdos skaldymas, kai deklaruoja naujas pareiškėjas ar deklaruojamas 2 metus niekieno nedeklaruotas plotas.  Jei anksčiau parama nebūdavo mokama, tai 2018 m. bus taikomas išmokų mažinimas už pavėluotą dieną - lygiai taip pat, kaip yra daroma vėluojant pateikti paraiškas (bet ne daugiau kaip 25 dienas).

Numatomi keitimai paraiškose: atsižvelgiant į identifikuotą rinkos poreikį hibridinių javų sėklai, hibridiniai javai bus identifikuojami per požymį, o ne per kodą - tai atsispindi Naudmenų klasifikatoriuje.

Pokyčių laukia ir žalinimas

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, šiuo metu nekantriai laukia Europos Komisijos (EK) detalaus išaiškinimo dėl augalų apsaugos produktų (AAP) draudimo žalinimo plotuose. Šiuo metu jau yra aišku, kad naudoti AAP negalima nuo to momento, kai augalai (pvz., žirniai) jau yra pasėti į dirvą, o iš gretimų laukų „užpūsti" AAP nebus laikomi pažeidimu.

Tad pokyčiai laukia ir įgyvendinant Europos Komisijos (EK) įtvirtintą draudimą naudoti augalų apsaugos produktus žalinimo (EASV) plotuose.

Suteikiant pareiškėjams daugiau galimybių atitikti EASV reikalavimus, posėlio pasėjimas gali būti ankstesnis, o įsėlis - išlaikomas trumpiau.

Pridėtas naujas įsipareigojimas pareiškėjui nenaudoti augalų apsaugos produktų azotą kaupiančių augalų plotuose nuo sėjos iki derliaus nuėmimo, posėlio, įsėlio išlaikymo laikotarpiu; trumpiau nei iki spalio 15 d., jeigu posėlis pasėtas anksčiau (informuojama NMA) arba po įsėlio - žieminiai augalai. Taip pat draudžiama žalinimo plotuose naudoti AAP pūdymo atvejais - iki liepos 31 d.

Be minėtų taisyklių pakeitimų, yra planuojama daug supaprastinimų deklaravimo metu, kurie tiesiogiai taisyklėse neatsispindi, pavyzdžiui, bus daug spartesnis (automatizuotas) sertifikuotos javų sėklos susietajai paramai įvedimas. Siekiant spartesnio paraiškų pateikimo, įkraunami kiek įmanoma išsamesni praeitų metų paraiškų duomenys (deklaruotos kultūros, požymiai ir t. t.). Kad būtų kuo mažiau klaidų, pasitaikančių deklaravimo metu, pareiškėjui automatiškai priskiriami jam potencialiai tinkantys požymiai.

Bus paprastesnis ir bendradarbiavimas su NMA. Jai paprašius pateikti žemės valdymo dokumentus, užteks nuorodų į Registrų centro išrašus. Pareiškėjai pageidavimus gauti papildomos informacijos galės teikti ir per savivaldybių žemės ūkio skyrius.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad naudmenų deklaravimo taisykles turėtų būti patvirtintos iki gruodžio 1 d. Tai pat ketinama išleisti informacinį lankstinuką, kuriame būtų konkrečiai parašyta, ką ir kada turi atlikti ūkininkas, kad klaidų ir neatitikimų rizika dar labiau sumažėtų.

ŽŪM, MŪ inf.