Vilnius. Nacionalinė mokėjimo agentūra teigia ketinanti atsisakyti mažų, iki 10 ha ūkių patikrų. Ar tai padės sumažinti administracinę naštą ūkininkams?

Administracinės naštos mažinimo žemės ūkio subjektams galimybės trečiadienį aptartos parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Atsakydamos į Komiteto užklausas nemažai sektoriaus ir juo susijusių įstaigų pateikė pažymas. Bendru parlamentarų sutarimu, jas iki rugsėjo bus pasiūlyta išnagrinėti socialiniams partneriams ir pateikti savo siūlymus, kaip administracinė našta galėtų būti sumažinta.

Pristatydamas įstaigos taikomas priemones Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius teigė, kad gegužės pradžioje Žemės ūkio ministerijoje įsteigta tarpinstitucinė patikrų koordinavimo darbo grupė. Taip siekiama apjungti įvairias priežiūros institucijas ir optimizuoti patikras, kad jos nesidubliuotų, keistųsi informacija, nereikėtų skirtingiems tikrintojams kelis kartus vykti pas tą patį ūkininką.

NMA vadovas taip pat vardijo, kad nuo 5 iki 1 proc. sumažinta planinių patikrų, aktyviai naudojama iš palydovų gaunama informacija. Anot jo, keičiama patikrų metodika, nuspręsta apie planines patikras paramos gavėjus informuoti iš anksto, kad galėtų pasiruošti. 

„Kitas dalykas, kuris atsirado visai neseniai – iš Europos Komisijos Žemės ūkio direktorato (yra siūlymas – red.) ūkiams iki 10 ha neatlikinėti jokių patikrų. Mes, natūralu, atliepiame tą idėją ir nebeatlikinėsime patikrų mažuose ūkiuose. Manome, tai ženkliai padės sumažinti administracinę naštą“, – posėdyje kalbėjo F. Dirginčius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad biurokratinės naštos mažinimas turi labai aiškią aritmetinę išraišką – tiek, kiek sumažėja tikrintojų ar taisyklių kūrėjų skaičius.

„Vadovaudamasis grynąja aritmetika teigiu, kad didesniems ūkiams, kuriuose iš esmės ir vykdoma pakankamai gera apskaita, yra specialistai, bendrai daugiau tvarkos, tai, tikriausiai, pas juos bus nukreipti tie atlaisvėję žmonės. Neteko girdėti, kad jei mažinsime patikrų pagal EK, tai mažinsime ir tikrintojų bei taisyklių kūrėjų skaičių“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Dėl pasirinkto atskaitos taško abejonių turėjo ir asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė. „Kažkoks mistinis skaičius. 10 ha braškių yra labai daug, 10 ha gėlių ūkis yra irgi pakankamai didelis, ne man spręsti, bet šita riba yra keistoka“, – svarstė Z. Varanavičienė.

Tiek ji, tiek Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė, kad, matyt, efektyviausiai administracinė našta mažinama tiesiog kalbantis bei diskutuojant.

Z. Varanavičienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, jog patikrų mažinimas galiausiai nesusivestų į nelegalios veiklos toleravimą.

Ne vienas pasisakęs posėdžio dalyvis svarstė, kad, galbūt, tam tikra dalimi administracinę naštą lemia nemažas biurokratinis aparatas. „Iš to, ką kalbame, niekur nepajudėsime, kol nepradėsime realiai mažinti išsipūtusio biurokratinio aparato“, – teigė E. Pranauskas.

Seimo narys Vigilijus Jukna pabrėžė, kad išjudėti vis dėlto teks, nes Komitetas viena diskusija šio klausimo neketina uždaryti ir prie parlamentinės kontrolės bus sugrįžtama.

Parlamentaras Juozas Baublys kalbėdamas akcentavo, kad įstaigos turėti ne bausti, o, visų pirma, konsultuoti ir patarti, sudaryti galimybę pasitaisyti. 

Seimo narys Jonas Gudauskas teiravosi, ar neketinama peržiūrėti susietumo sąvokos. Jam atsakydamas F. Dirginčius teigė, kad susietumo sąvoka peržiūrima, rengiami siūlymai ministro įsakymui.

Parlamentarai teiravosi ir apie probleminius atvejus, paprašyta NMA parengti ir Komitetui pristatyti tokių atvejų apžvalgą.