Vilnius. Institucijų atstovai sako, kad valstybės rezervo kaupimas suintensyvėjo nuo 2025 m., o svarbiausi darbai laukia šiemet – pasirašoma naujų sutarčių dėl maisto produktų ir kitų prekių bei kuro rezervavimo, be to, iki kitų metų pavasario numatoma pastatyti naują sandėlį. 

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas sako, kad maisto produktų atsargos dabar yra iki šiol nematyto lygio. 

„Valstybės (maisto – red. past.) rezervas yra tokio lygio sukaupimo, kaip dar niekada nebuvo“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė NKVC Planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius. 

Jo teigimu, Valstybės kontrolės priekaištai, kad rezerve nesukaupta maisto produktų, nepagrįsti, nes auditoriai atliko vertinimą anksčiau negu prasidėjo aktyvus sutarčių pasirašymas: „(Teigimas – red. past.) kad nėra sukaupta visiškai maisto produktų, tai vertinamasis laikotarpis neapėmė to.“

Jo teigimu, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rekomendavo nepasirašyti sutarčių dėl maisto produktų atsargų, jeigu įmonių siūlymai „viršija sveiką protą“: „Rezervavimo kaina keliais šimtais procentų viršijo pačių produktų įsigijimo kainą.“  

Tuo metu NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas aiškino, kad prekybininkai nenorėjo į rezervo kaupimą įsijungti dėl biurokratijos. 

„Norint dalyvauti rezervo sutartyje reikėdavo perskaityti 120 puslapių medžiagą. Prekybininkas sako: neturiu tam laiko ir dėl kelių tūkstančių pelno neapsimoka pradėti šio proceso – dalyvauti konkursuose. Todėl reikėjo daug dalykų padaryti, kad tas patrauklumas atsirastų“, – posėdyje kalbėjo V. Vitkauskas, pabrėžęs, kad esama prekybininkų, kurie atsisako galimo uždarbio.  

Pasak A. Guščiaus, auditui pasibaigus 2025 metų antrąjį pusmetį buvo pradėtos pasirašyti sutartys dėl produktų rezervavimo. 

„Šiai dienai turime tikrai nemažą kiekį (...) ir galėtume aprūpinti maisto produktais tikrai nemažai gyventojų“, – komitete kalbėjo NKVC atstovas. 

Maisto atsargų nekaupia nė viena savivaldybė

Tuo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pareiškė, kad dabar maisto atsargų nekaupia nė viena savivaldybė. 

„Šiandien situacija yra tokia, kad 15 savivaldybių turi pasiskaičiavusios tik kiekius (maisto produktų, kuriuos joms reikėtų sukaupti – red. past.) Faktinio kaupimo maisto nė viena savivaldybė neatlieka“, – komitete sakė ji.   

NKVC vadovas V. Vitkauskas aiškino, kad taip yra todėl, jog „nėra pasiruošta, nėra žinojimo, nėra pakankamo įsitraukimo“.  Pasak jo, reikia keisti įstatymus. 

Dabar numatyta, kad krizės ar grėsmės atveju pirmas tris dienas produktais turėtų pasirūpinti pats žmogus, nuo 4 iki 6 dienos maisto tiekimą užtikrintų savivalda, o vėliau – valstybė. 

Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sausį BNS taip pat teigė, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė, nes tam trūksta lėšų – anot jo, visiems mobilizacijos planams per metus skiriama tik 20 tūkst. eurų, tuo metu reikėtų šimtų tūkstančių eurų.

A. Klišonio teigimu, vieno žmogaus aprūpinimas maistu vieną dieną galėtų kainuoti apie 10-12 Eur. Dalis savivaldybių turi sutartis su „Maisto banku“ arba maisto gamintojais. 

ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė informavo, kad šiuo metu sudarytos 37 maisto atsargų tiekimo sutartys ir dar 14 bus pasirašyta artimiausiu metu.  

Pasak A. Guščiaus, 2023 m. rezerve buvo grūdai, cukrus ir druska.  

Tuo metu, anot jo, didžioji kuro rezervo dalis sukaupta trijose talpyklose: „Kalbame apie didžiausias talpyklas, kuriose turime šimtus tūkstančių litrų. Mūsų tikslas per šiuos metus yra padaryti didesnį didmenininkų tinklą.“ 

Jam pranešus, kad valstybės transporto rezervo nėra, Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius nurodė Susisiekimo ministerijai įvertinti šį faktą ir pateikti informaciją kitame posėdyje: „Transportas reikalingas logistikai ir ne tik.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Materialinių išteklių valdymo valdybos viršininkas Valdas Visockas Komiteto posėdyje pabrėžė, kad vis dar trūksta sandėlių rezervui saugoti, todėl po metų numatoma pastatyti naują sandėlį.  

„Turime sklypus, jau parengti techniniai projektai ir jau pasirašoma vieno iš sandėlio statybos rangos sutartis, tikimės, kad jau šią savaitę... 2027 m. antrąjį ketvirtį tikimės turėti pastatytą sandėlį. Jis išspręs nemažai su saugojimu susijusių problemų“, – teigė PAGD atstovas. 

Valstybės kontrolės duomenimis, 2022-2025 m. atsargoms kaupti ir tvarkyti buvo panaudota 12,6 mln. Eur. Kiek yra pinigų rezerve, kokios atsargos, jų kiekiai bei kur jos saugomos, yra slapta informacija.

Valstybės kontrolierė I. Segalovičienė teigė, jog 2022–2024 m. liko nepanaudota 40–65 proc. maisto produktų, medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano, o dalis atsargų saugomos netinkamose vietose ir kritiniu momentu, pasak Valstybės kontrolės, gali būti sunaikintos, užterštos ar pažeistos.   

Vyriausybė teigė, jog valstybės rezervo koordinavimą pavedė Nacionaliniam krizių valdymo centrui – sutvarkyti sistemą žadama per pusmetį.