Kaunas. Nuo 2017-ųjų, kurie jau čia pat, nebelieka kvotų cukraus gamybai. Kai prieš dvejus metus kvotos buvo panaikintos pieno sektoriuje, pienininkystės ūkiai įsmuko į duobę, iš kurios sunkiai kapstosi iki šiol. Ar neatsitiks tas pats ir su cukrinių runkelių augintojams?

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovo Kastyčio Patiejūno manymu, cukrinių runkelių augintojų perspektyvos kur kas geresnės negu pienininkų. Pirmiausia dėl to, kad cukrinių runkelių augintojai yra daug geriau organizuoti negu pienininkai. Net ir Lietuvoje, kuri pasižymi netolerancija kooperacijai, visi cukrinių runkelių augintojai susitelkę į regioninius kooperatyvus, pajėgius derėtis su runkelių perdirbėjais.

Antroji priežastis mūsų augintojams būti optimistiškai nusiteikusiems - dėl gamtos stichijų (sausros Australijoje, Indijoje ir Tailande, bei birželio ir liepos šalnų Brazilijoje), prognozuojamas pasaulinės cukraus gamybos sumažėjimas 2,9 procento. Šiek tiek sumažėjo ir pasaulinės cukraus atsargos. Todėl tikėtina, kad cukraus kaina didės.

„Lietuvos cukrinių runkelių augintojų ir vėl laukia įdomūs, įtampos kupini laikai. Belieka tikėtis, kad ES cukraus reforma užgrūdino Lietuvos cukraus sektoriaus dalyvius ir juos tinkamai paruošė naujiems, dabar jau globaliems, iššūkiams", - sako Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas

Kėdainių cukraus fabriko augintojams 2016 m. rugpjūtį buvo pasiūlyta pareikšti savo pageidavimus dėl 2017 m. auginsimo runkelių/cukraus kiekio. Nepaisant gerokai krentančių supirkimo kainų (nuo dabartinių 27 €/t iki maždaug 23 €/t esant 16 proc. cukringumo), bendras pageidavimų kiekis - apie 135 tūkst. t baltojo cukraus - gerokai viršijo fabriko siūlytąsias 112 tūkst. tonų. Perdirbėjai, įvertinę rinkos ir perdirbimo galimybes, superkamą kiekį kilstelėjo iki 115 tūkst. tonų.

„Augintojų optimizmą ypač paskatino ir tas faktas, kad Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai pavyko su Žemės ūkio ministerija bei Žemės ūkio rūmais susitarti dėl tiesioginės susietosios paramos cukrinių runkelių pasėliams. Be jos kontraktavimo rezultatai galėjo atrodyti visai kitaip", - pabrėžia K. Patiejūnas.

Žinoma, palyginti su kaimynine Lenkija, kur hektarui skiriama apie 400 eurų, mūsų parama - apie 120 eurų/ha (bendra suma - 1,484 mln. eurų) - nėra labai įspūdinga, tačiau visai tikėtina, kad runkelių šaka būtent dėl šių išmokų iki 2020 m. galės išlikti pelninga ir konkurencinga. Nacionalinis vokas iki 2020 metų bus skirstomas visiems ūkiams, proporcingai pagal jų deklaruotus cukrinių runkelių plotus ir bei turintiems sutartį su kuriuo nors iš Lietuvos cukraus gamintojų.

Panaikindama gamybos kvotas, o kartu ir minimalią cukrinių runkelių supirkimo kainą, ES tampa visateise pasaulinės rinkos dalyve: nebelieka lig šiol galiojusio ES cukraus eksporto apribojimo

Sumažėjo bendras Kėdainių cukraus fabriko augintojų kiekis: iš 2016 m. buvusių 353 teliko 301, tačiau prisijungė 11 naujokų. Vienam augintojui tenkantis vidutinis runkelių auginimo plotas šoktelėjo nuo 29,4 ha 2016 m. iki 39,7 ha 2017-aisiais.

Runkelių auginimo atsisakė smulkesni ir nuo fabriko labiau nutolę augintojai. Tai rodo ir sumažėjęs vidutinis runkelių atstumas iki cukraus fabriko - nuo 50,1 km 2016 m. iki 47 kilometrų 2017-aisiais.

Ko gero, tokios ar panašios tendencijos būdingos visos Europos cukraus fabrikams, įskaitant ir antrąjį Lietuvos fabriką Marijampolėje, kuris skelbiasi, kad norėtų didinti cukraus gamybą iki 45-50 tūkst. tonų. Bet tiems norams pirmiausia turi pritarti Suvalkijos runkelių augintojai.

PLAČIAU APIE CUKRAUS RINKOS PROGNOZES SKAITYKITE ŽURNALO „MANO ŪKIS" 2017 m. SAUSIO MĖNESIO NUMERYJE.

MŪ inf.