Vilnius. Vienam šernui Lietuvoje tenka 8 kiaulės, tad jeigu tokios tendencijos išliks, ateityje valgysime šernieną. O kasmet įsiveždami 90 tūkst. t kiaulienos remiame ES ūkininkus. Tokias išvadas pateikė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) specialistas Albertas Gapšys.

LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas A. Gapšys (nuotr.) Seime vykusioje konferencijoje „Gyvulininkystės ir gyvulių veislininkystės padėtis ir perspektyvos" pareiškė, kad, žvelgiant į šiandienos tendencijas, kiaulininkystei gresia likimas išnykti kaip ir linams kažkada. Norint išsaugoti svarbų Lietuvai sektorių (juk lietuviai - kiaulieną valganti tauta), būtina šiam sektoriui panaudoti ES fondų paramą. „Gyvulininkystė - plati sąvoka, kai kurie sektoriai turi turėti išskirtines sąlygas", - teigė A. Gapšys.

Per 20 metų kiaulių skaičius Lietuvoje sumažėjo dvigubai, nors buvo laikotarpių, kai tas skaičius buvo sumažėjęs net 4 kartus. Pasak LAEI eksperto, kiaulininkystė - vienintelė žemės ūkio šaka, kurios produkcija nesugebame aprūpinti savo rinkos, nors turime pakankamai ir grūdų, ir skerdyklų joms skersti.

„Kiaulininkystė Lietuvoje turi gilias auginimo tradicijas, vartotojai vertina kiaulieną - jos Lietuvoje suvalgoma daugiausia. Importuodami dideliais kiekiais kiaulieną iš ES šalių mes remiame tų šalių kiaulių augintojus.  Pagrindinės to verslo mažėjimo priežastys, manau, yra padidėjusios grūdų kainos ir afrikinis kiaulių maras", - kalbėjo A. Gapšys.

Jo pateiktais duomenimis, pagal kiaulių skaičių 2015 m. pradžioje nusiritome į 1956 m. lygį, kiaulių Lietuvoje buvo daugiau negu dabar net 1919 m. Tačiau kiaulienos suvartojimas nemažėja - ji sudaro du trečdalius suvartojamos šalyje mėsos. Paukštienos suvartojama 30 proc., bet šis sektorius auga ir paukštienos vartojimas taip pat pradėjo didėti. Visai mažai Lietuvoje suvalgoma jautienos.

Per 10 metų kiaulienos vartojimas Lietuvoje išaugo trečdaliu ir dabar sudaro 47 kg per metus vienam žmogui. Bet kiaulienos poreikis yra patenkinamas tik 60 proc., visa kita dalis yra įvežama iš kitų šalių. Tuo tarpu paukštienos pagaminame 50 proc. daugiau negu reikia Lietuvai.

Pasak A. Gapšio, smulkių kiaulių ūkių skaičius mažėja, apie 73 proc. visų kiaulių užaugina stambieji ūkiai, kurių yra 50. Vieno ūkio vidurkis -14 kiaulių (palyginimui, Danijos vidutinis ūkis sudaro beveik 2 600 kiaulių, Nyderlandų - apie 1 700, ES - 55). Nuo 2000 m. iki 2014-ųjų asmeniniuose ūkiuose augintų kiaulių skaičius nuo 552 tūkst. sumažėjo iki 252 tūkst. o įmonėse ir bendrovėse auginamų kiaulių skaičius per šį laikotarpį padidėjo maždaug 40 proc. Beje, tarp didžiausių kiaulių ūkių ES šalyse Lietuvos ūkiai (dauguma jų valdomi užsienio kapitalo) yra tarp lyderių.

„Taigi, kiaulių skaičius kasmet mažėja. O kiaulienos suvartojame pakankamai. Pagrindinis uždavinys turėtų būti - užsiauginti patiems vidaus rinkai reikalingą kiekį kiaulių, juolab kad šalies apsirūpinimas maistu yra ir šalies ekonominio saugumo vienas svarbiausių dalykų", - akcentavo A. Gapšys. Pasak jo, dabar Lietuvoje vienam šernui tenka 8 kiaulės, ir jeigu ši situacija nesikeis, ateityje valgysime šernieną.

LAEI ekspertas teigė, kad norint išsaugoti kiaulininkystę, reikia ūkininkus skatinti auginti kiaules ir prioritetą teikti ūkiams, norintiems auginti iki tūkstančio kiaulių. Be to, reikia parengti kelis tipinius projektus kiaulidžių statybai (su srutų surinkimu) ir apie 60 proc. investicijoms reikalingų lėšų skirti iš ES fondų. „Finansavimas tokiems projektams turėtų būti prioritetinis ir atskiras", - pabrėžė jis.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad kiaulininkystės sektorius tikrai nėra nustumtas į šoną, gali dalyvauti ūkio modernizavimo programoje ir gauti tuos pačius balus už gyvulininkystės plėtrą. „Tačiau ar reikia kiaulininkystę išskirti atskirai tarp visos gyvulininkystės, manau, galima diskutuoti. Bet aišku tai, kad lietuviai daugiausia suvalgo kiaulienos, todėl turėtume būti ir ta šalis, kuri pakankamai jos užsiaugina, kad nereikėtų importuoti. Sienų neuždarysi, bet mėsos ženklinimas, pagal kurį aišku, kur užauginta mėsa, aiškiai parodo, kad žmonės mieliau renkasi Lietuvoje užaugintą", - sakė ministrė.

Ji pritarė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko išsakytai nuomonei, kad, kalbant apie ambicijas didinti gyvulių kiekį, pirmiausia reikia stabilizuoti kiaulių skaičių, kurio mažėjimui labai didelės įtakos turėjo afrikinis kiaulių maras.

„Suprantu stambiuosius ūkininkus, ir tai, ką jūs, augintojai, sakote, kad reikia naikinti pavienius augintojus ne tik užkrėstose zonose, nes kitaip viruso plitimo nesustabdysime. Bet turime apsispręsti, iki kiek naikinti, nes tai būtų labai skaudus ir drastiškas sprendimas. Juk matėme, kad virusas gali įsisukti ir į stambų kompleksą. Baimė dėl jo didžiulė, bet ar dėl to ryžtis naikinti visus smulkiuosius augintojus, aš nežinau. Juk kiaulės auginimas kaimo žmogui yra įaugęs į kraują. Ir, mano įsitikinimu, negalime tapti tik stambaus verslo valstybe. Jeigu norime kaime matyti žmonių, turime išsaugoti smulkius ūkius", - teigė V. Baltraitienė.

Ir V. Gapšys pabrėžė, kad norintiems ūkininkauti, bet neturintiems pakankamai žemės, auginti kiaules yra gera alternatyva. Tiesa, vis labiau į Lietuvą besiskverbiantis afrikinis kiaulių maras dabar tokius planus gali stabdyti. Nors kiaulių ūkių jis jau kurį laiką nepasiekia, tačiau šernų populiacijoje jis vis dar aptinkamas.

MŪ inf.