Vilnius. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), siekdama, kad tręšiamieji produktai (trąšos) būtų naudojami tinkamai ir kad nekiltų su jų naudojimu susijusios rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, primena ūkininkams svarbiausius trąšų naudojimo reikalavimus.

Tręšiant leidžiama naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą (pažymėtas CE ženklu). VAT primena, kad šis reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme.

Taip pat leidžiama naudoti tręšiamuosius produktus, kurie patvirtinti ir paskelbti VAT interneto tinklalapyje, kaip leistini naudoti ekologiniuose ūkiuose.

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatyti reikalavimai taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Naudojantiesiems mineralines (neorganines) trąšas reikia pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, kurio forma pridėta prie Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332.

Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, jame duomenys turi būti surašomi einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Žurnalą reikia saugoti veiklą vykdančio ūkio subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje ir pateikti trąšų naudojimo priežiūrą atliekančiam specialistui pareikalavus.

Palaidos mineralinės trąšos – sandėlyje

Įsigyjant supakuotas mineralines trąšas, reikia atkreipti dėmesį, kad trąšų pakuotės būtų su lietuviškomis etiketėmis. Trąšas ūkininkai gali laikyti sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo.

Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N > 28 proc.) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, draudžiama saugoti ir naudoti amonio karbonato trąšas.

Tręšiamųjų produktų įsigijimo dokumentus naudotojai turi saugoti dvejus metus nuo jų įsigijimo datos.

Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

Tuščios tręšiamųjų produktų pakuotės, tręšiamųjų produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis jų etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Mėšlas turi būti kaupiamas tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto (juose turi tilpti ne mažiau kaip per 6 mėn. susidarantis mėšlas). Tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse planuojamame tręšti lauke, jeigu mėšlo kiekis neviršija tam laukui leidžiamo sunaudoti kiekio. Svarbu, kad rietuvės vieta lauke niekada nebūtų apsemiama vandens.

Skystojo mėšlo ar srutų kauptuvai turi būti uždengti stogo dangomis ar įvairiomis plaukiamosiomis dangomis (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinių, plastikinių, keramzito granulių, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnio ir kt.).

Kada reikia tręšimo planų

Augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias tręšiamųjų produktų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų, pagal gamintojų nurodytus reikalavimus arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Labai svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir teisingai tvarkyti organines trąšas. Tręšiant mėšlu ar srutomis (daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus) būtina turėti tręšimo planą, kuriame turi būti: tręšiamų laukų žemėlapiai su juose pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis; kalendorinis tręšimo grafikas; ne senesni kaip 3 metų dirvožemio tyrimų duomenys apie N ir P sankaupas tręšiamuose laukuose; nurodytas numatomas panaudoti mėšlo ir srutų kiekis; nurodyta apskaičiuota planuojamam derliui išauginti reikalingų maisto medžiagų visuma.

Jeigu tręšimui planuojama naudoti pelenus, privaloma turėti parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą pelenų tvarkytojo planą ir atliktus dirvožemio tyrimų duomenis ne vėliau kaip 4 mėn. iki planuojamo pelenų naudojimo.

Tręšti pelenais galima tik kas 3–4 metus. Pelenų norma turi būti parenkama atsižvelgiant į tręšiamo lauko dirvožemio pH. Pelenų negalima skleisti ant įšalusios ir įmirkusios žemės. Gyvūninės kilmės pelenus reikia saugoti gyvūnams neprieinamoje vietoje. Dirvos paviršiuje paskleisti gyvūninės kilmės pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant.

MŪ, VAT inf.