Vilnius. Naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad Lietuvoje tiesioginės išmokos skiriamos už žemės deklaravimą, bet to neturėtų būti, nes išmokas gauna ir tie, kurie neūkininkauja.

„Visos Europos Sąjungos direktyvos sako, kad tiesioginės išmokos mokamos už negautas pajamas, deja, Lietuvoje susiklostė kitokios tradicijos – jos mokamos už žemės deklaravimą“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė K. Starkevičius.  

„Matau didžiulius rezervus, jeigu būtų atkurta sistema, kad jas gautų iš tikrųjų tie, kurie ūkininkauja. Tada tos tiesioginės išmokos tikrai padidėtų. Dabar visos schemos leidžia neūkininkaujantiems gauti tiesiogines išmokas, deklaruojantiems žemę. Tada ir jų dydis yra atitinkamas, o rezervų yra“, – pridūrė K. Starkevičius. 

Tačiau ministras taip pat pabrėžė, kad tokiems pokyčiams reikės politinės valios: „Bet svarbiausia, kad apie tai kalbame, gal ir padarysime.“

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane įvairioms tiesioginėms išmokoms numatyta per 3 mlrd. eurų. Šių išmokų Lietuvoje suma kasmet siekia vidutiniškai apie 205 Eur/ha, o ES vidurkis – 270 Eur/ha.

Negaili kritikos dėl pievų

Ministras taip pat priekaištauja derybininkams, negebėjusiems iš Briuselio išsireikalauti palankių daugiamečių pievų naudojimo sąlygų šalies ūkininkams.

„Tikslas – pasiekti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami už pievų arimą“, – Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė ministras.  

K. Starkevičius dėl tokios situacijos kaltina Ministerijos derybininkus ir žemės ūkio atašė Europos Sąjungoje. 

„Mes neišsiderėjome (Briuselyje – BNS). Tai viena iš silpnų grandžių“, – sakė ministras.  

„Briuselyje atstovų darbas blogas, kurie neišsiderėjo dėl palankesnės daugiamečių pievų dirbimo tvarkos. Jie ne iki galo, netvirtai derėjosi, užtat paskui mes turime vargti. Gal reikia grįžti į Lietuvą padirbti, ne ten amžinai būti. Amžinai gali būti, jeigu yra geri rezultatai. Šiandien jų nematome“, – kalbėjo K. Starkevičius.   

Jis pabrėžė, kad daugiametės pievos ir toliau deklaruojamos dirbtinai.  

„Visa eilė faktų, medžiagos suplaukė, kai nustatoma, kad penkerius metus buvo ariama, buvo kultūros auginamos, tačiau nors ir yra palydovinė medžiaga, kad taip buvo, Nacionalinė mokėjimo agentūra kažkodėl fiksuodavo, jog tai pieva“, – tvirtino ministras. 

Žada liberalizuoti susijusių žemdirbių sąrašą

K. Starkevičius žada švelninti reikalavimus dėl žemdirbių sąsajų, kai pretenduojama į Europos Sąjungos ar valstybės paramą.

Mat pokyčiai reikalingi dėl kartų kaitos, nes tėvų ūkius perimantys vaikai patiria problemų. Ministras siūlo susijusius asmenis paramos procese traktuoti taip pat, kaip ir perkant žemę.   

„Reikia vadovautis tuo pačiu principu, kaip ir perkant žemę susiję asmenys traktuojami, t. y. tėvas, sūnus ir dukra gali turėti po 500 ha, o čia kažkodėl negali sūnus verslo atidaryti. Žemės gali įsigyti, o toliau paramos gauti negali, nes traktuojamas kaip susijęs“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė ministras.   

Anot jo, žmonės, 1990 metais ryžęsi ūkininkauti, šiandien tampa pensininkais ir nori privilioti į savo ūkius jaunąją kartą.

„Yra programos, kad gali kurtis kaip jaunasis ūkininkas, bet kai įsikuria, prasideda linksmi dalykai, nesuvokiami protu. Ūkininko sūnus negali viename kieme pas tėvą laikyti technikos, jam atlikti paslaugos ar kooperuojantis atlikti kokį nors darbą, jeigu vienas iš jų gavęs paramą. To negali būti“, – kalbėjo ministras.

K. Starkevičius pabrėžė, kad susijusių asmenų vertinimas turi keistis: „Yra rizikos vertinimo grupės, jos turi atitinkamai kontroliuoti tuos ūkininkus, kur didesnė rizika.“