Vilnius. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai trečiadienį susitiko su premjere Inga Ruginiene aptarti žemės ūkio klausimų, tarp kurių vienas svarbiausių – pieno gamintojų ir kooperatyvų problemos.

Pastaruoju metu daug kalbama apie pieno sektorių ištikusią krizę dėl drastiškai mažėjančių supirkimo kainų ir apie situaciją, su kuria susiduria mažų ūkių kooperatyvai – supirkėjai ne tik mažina kainą, bet ir apskritai atsisako kai kurių jų pieną supirkti.

Apie tai jau kalbėta Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) posėdyje, kai garsiai prabilo Anykščių r. kooperatyvo „Žalioji lanka“ vadovė Nijolė Barkauskienė, situaciją pristačiusi ir Vyriausybėje.

Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė susitikimu su premjere liko patenkinta ir nustebinta, kad ji taip gerai susipažinusi su pieno sektoriaus situacija.

„Premjerė I. Ruginienė norėjo išgirsti mūsų pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti smulkių ūkių problemas. Manau, diskusija tikrai pavyko, atrodo, kad premjerė ir ministras A. Palionis rūpestingai klausė ir mus girdėjo, suprato mūsų rūpesčius. Viliamės, kad ne tik girdėjo, bet ir išgirdo, nes sulaukėme pažado, kad į mūsų problemas bus reaguojama, nes tai svarbu ir reikia spręsti“, – susitikimą Vyriausybėje komentavo J. Dovydėnienė.   

Kooperatyvų atstovė teigia suprantanti, kad premjerė nėra stebukladarė ir burtų lazdelės neturi, bet tai, kad ji nori ir yra pasiruošusi padėti, LŽŪT narius nuteikė pozityviai.

Kaip rašo BNS, premjerė I. Ruginienė žada Vyriausybės pagalbą pieno gamintojams, kuriems pieno supirkimo kaina mažėja nepaisant augančių pieno produktų kainų. Anot jos, nėra teisinga, kad didžiąją dalį pelno iš parduodamų pieno produktų gauna kiti grandinės dalyviai – perdirbėjai ir prekybos centrai.

Tai jau antrasis nuo spalio LŽŪT susitikimas su premjere.

Pieno gamintojų reikalavimų – daug

„Kooperatyvai daugiausiai jungia smulkiuosius pieno gamintojus, tad jie nepaprastai svarbūs, užtikrinant kaimiškų vietovių gyvybingumą. Būtinas ir valstybės pieno produktų rezervo kaupimas, kuris būtų dvejopai naudingas: pirma, valstybės pieno produktų kaupimui būtų rinkos kaina perkamas žaliavinis pienas iš kooperuotų ūkininkų, antra – dabar gera proga valstybei nusipirkti žaliavinį pieną ir pagaminti produktus, kol kaina rinkose tokia žema. Vienareikšmiškai pasisakome už realią, apčiuopiamą paramą kooperacijai, kad šis reiškinys išliktų“, – tokias mintis susitikime su premjere išsakė LPGA ir LŽŪT vadovas Jonas Vilionis.

Pieno gamintojai, kooperatyvų vadovai šalies vadovams ir politikams išplatino laišką, kuriame siūlo ir eilę veiksmų, kurie galėtų padėti pieno sektoriui.

Laiške, be kita ko, teigiama, kad paskutinius pusę metų mažėja pieno supirkimo kainos, iš žemės ūkio kooperatyvų, ypač iš mažesnių, pieno perdirbėjai visiškai atsisako supirkti žaliavinį pieną. Mažėja tiek ūkių, laikančių karves, tiek karvių skaičius. Pieno gamintojams dėl padidėjusių energetinių, pašarų ir kitų priedų kainų už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl net ir didesni ūkiai traukiasi iš pieno gamybos.

„Ypač svarbu, kad išliktų smulkūs ūkiai, nes jie užtikrina nacionalinį saugumą – apsirūpinimą maistu. Kiekvieno mažo ūkio užsidarymas – tai našta ir valstybės biudžetui, nes tai prarastos pajamos į valstybės biudžetą bei iškylantis poreikis mokėti bedarbio išmoką.

Jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje, po kelerių metų gali atsitikti taip, kad Lietuvoje nebus pakankamai pagaminama žaliavinio pieno, dėl to turės užsidaryti ir pieno perdirbimo pramonė, o tai turės neigiamas pasekmes valstybės biudžetui. Nebus galimybės apsirūpinti lietuviškais pieno produktais“, – teigiama rašte.  

Kai kurie svarbiausieji pieno gamintojų reikalavimai

• Reikalaujama, kad visas Lietuvoje pagaminamas žaliavinis pienas turi būti superkamas rinkos kaina, neturi būti jokios diskriminacijos mažų ūkių kooperatyvų atžvilgiu.
• Žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems žaliavinį pieną iš savo narių, ar savo nariams teikiantiems kitas paslaugas, pavyzdžiui, pašarų ruošimo, turi būti skiriamos žymėto dyzelino normos. Būtina svarstyti, kaip pieno gamintojų kooperatyvai, nors ir neturėdami nuosavos žemės, galėtų dalyvauti projektuose ES finansavimui gauti, kur reikalaujama turėti dirbamos žemės.
• Reikalaujama numatyti 40 mln. Eur paramą investicijoms pripažintiems žemės ūkio pieno kooperatyvams, naujai planuojantiems vykdyti pieno perdirbimą ir planuojantiems vykdyti pieno perdirbimo plėtrą, siekiant sustiprinti vaidmenį rinkoje.
• Raginama atlikti ūkių žaliavinio pieno gamybos savikainos skaičiavimą.
• Supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus ir pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus, mažinti biurokratiją.
• Skirti didesnį finansavimą investicijoms į pieno ūkių modernizavimą; esant krizinei situacijai bei trūkstant apyvartinių lėšų, būtina sudaryti sąlygas per nacionalinį plėtros banką ILTE pieno ūkiams ir kooperatyvams gauti lengvatinius kreditus su palūkanų kompensavimu.
• Taip pat reikalaujama nedelsiant atstatyti nuo 2023 m. pieno gamintojams nebemokamą Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, pakoregavus referencinius dydžius; peržiūrėti susietosios paramos už pienines karves schemą, kad parama nediskriminuotų mažų ūkių ir kt.
• Lietuvos pieno sektoriui patiriant vieną didžiausių istorijoje nuosmukių, būtina nedelsiant kreiptis į Europos Komisiją dėl tikslinės ES paramos iš krizių rezervo bei maksimaliu leistinu intensyvumu prie jos prisidėti iš nacionalinio biudžeto.

Premjerę apie savo rūpesčius taip pat informavo ir jaunieji pieno ūkininkai, grūdų augintojai.

CBAM mokestis – grūdų augintojų galvos skausmas

Grūdininkystės sektoriaus problemas susitikime su premjere išsakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas ir LGAA tarybos narys, Šakių r. ūkininkas Darius Ufartas.

Didžiausią susirūpinimą grūdų augintojams dabar kelia CBAM mokestis – anglies dioksido muitas, nuo šių metų sausio 1 d. taikomas importuojamoms trąšoms iš trečiųjų šalių.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs CBAM mokestis tapo pagrindine grūdų augintojų tema susitikime su premjere, per kurį savo nuogąstavimus išsakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas ir LGAA tarybos narys Darius Ufartas

Pasak A. Vanago, dėl pradėto taikyti CBAM mokesčio ūkininkai patirs milijoninius nuostolius. Mat trąšos jau dabar kainuoja daugiau nei 400 Eur/t, nors galėtų kainuoti apie 280 Eur/t.

Tiesa, Lietuvos grūdų augintojų vertinimu, CBAM mokesčio poveikis tapo juntamas jau 2025 m. II pusmetį, kai prasidėjo šio sezono trąšų pardavimai.

Pasak LGAA vadovo, blogiausia tai, kad nemaža tų pinigų dalis atiduodama trąšų gamintojams.

„Išsakėme premjerei, kad tikimės iš jos ir jos vadovaujamos Vyriausybės palaikymo dėl CBAM reglamento 27 str. pakeitimo, kuris, pasak Europos Komisijos, leistų išspręsti jautrų klausimą dėl trąšų ir jas išimti iš CBAM mokesčio taikymo jurisdikcijos“, – po susitikimo su premjere portalui manoūkis.lt sakė A. Vanagas.

Priėmus CBAM reglamento 27 str. pakeitimą, jis galėtų būti taikomas atgaline data.

Tiesa, A. Vanago teigimu, Lietuva šiuo klausimu, kaip ir „Mercosur“ susitarimo atveju, „įjungusi stabdį“.

„Tad natūraliai kyla klausimas – nejaugi valstybė taip nekenčia ūkininkų?“ – retoriškai klausė LGAA vadovas.

„Jeigu mūsų neišgirs, nebus gerai“, – nedaugžodžiaudamas pridūrė jis omenyje turėdamas, kad ūkininkai ir toliau ieškos sprendimų, kaip šią problemą spręsti.