Vilnius. Žemės savininkai Elektroninio deklaravimo ir „Mano VMI" sistemose jau gali susipažinti su žemės mokesčio deklaracijų duomenimis. Oficialiai deklaracijos mokesčių mokėtojams bus pateiktos iki lapkričio 2 dienos internetu, o tie, kurie nėra EDS vartotojai, popierines deklaracijas gaus paštu.
Žemės mokestį gyventojai ir įmonės už einamuosius metus šiemet turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai - šiais metais jį turi mokėti apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių.
Planuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2016 m. bus sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio: apie 24,9 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,8 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys. 2015 m. apskaičiuota mokesčio suma - 26,7 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 - 17,7 mln. eurų.
„Žemės mokestis kinta ir šiemet, o tam įtakos, kaip ir ankstesniais metais, turi nuo 2013 m. taikomos naujos Žemės mokesčio įstatymo nuostatos. 2013-2016 m. mokestiniais laikotarpiais žemės mokestinė vertė skaičiuojama pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas: jei šiemet žemės sklypo (įskaitant ir apleistą žemę) 1 aro mokestinė vertė padidėja, lyginant su buvusia 2012 m., tai iš šių metų mokestinės vertės atimama 20 proc. vertės padidėjimo *, kai 2015 m. buvo atimama 40 proc. Žemės mokesčio dydis priklauso ir nuo savivaldybių tarybų patvirtintų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų", - paaiškina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Pavyzdžiui, gyventojas, nuosavybės teise valdo 0,444 ha žemės sklypą Vilniaus r. 2012 m. už šį sklypą gyventojas mokėjo 6,8 eurų žemės mokestį (mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos sklypo vertės, kuri tuomet buvo 912 eurų). Nuo 2013 m., įsigaliojus naujoms Žemės mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant žemės mokestį sklypo mokestine verte yra laikoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą), todėl daugeliu atvejų žemės sklypų vertės išaugo. Jei nebūtų taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (nustatytos 2013-2017 metams), šio sklypo Vilniaus r. mokestinė vertė nuo 912 eurų (2012 m.) iškart būtų išaugusi iki 107,5 tūkst. eurų. Įvertinus pereinamojo laikotarpio nuostatas, sklypo mokestinė vertė pamečiui kito taip: 2013 m. - 21,9 tūkst. eurų, 2014 m. - 43,3 tūkst. eurų, 2015 m. - 64,7 tūkst. eurų, 2016 m. - 86,1 tūkst. eurų. Atitinkamai buvo skaičiuojamas ir žemės mokestis, kuris kasmet kito taip: 2013 m. - 65,6 euro, 2014 m. - 129,8 euro, 2015 m. - 194 eurai, 2016 m. - 258,2 euro. Pažymėtina, kad apskaičiuojant mokestį pagal formulę yra taikomas ir savivaldybės nustatytas mokesčio tarifas - Vilniaus r. nuo 2013 m. nustatytas ir lieka nepakitęs 0,3 proc. tarifas. |
VMI atkreipia dėmesį, kad žemės mokesčio mokėtojui pateikiamoje deklaracijoje nurodytas mokesčių specialistas ir jo kontaktai. VMI atstovas, mokesčių mokėtojui pageidaujant, galės patarti, kaip sumokėti žemės mokestį naudojantis VMI e. paslaugomis.
Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaita atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose, „Perlo" terminaluose, „Maxima" kasose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančiose įstaigose. VMI ragina žemės mokesčio mokėtojus laiku sumokėti mokestį, nes priešingu atveju automatiškai skaičiuojami delspinigiai, kurie šiuo metu - 0,03 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
VMI primena, kad teismui panaikinus Molėtų r. savivaldybės per vėlai priimtą sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų, VMI perskaičiavo žemės mokestį gyventojams ir įmonėms, 2015 m. turėjusiems sklypus Molėtų rajone - mokestis sumažintas beveik 19,4 tūkst. gyventojų ir įmonių, jis sumažėjo apie 240 tūkst. eurų. Susidariusiomis 2015 m. žemės mokesčio permokomis bus dengiamas 2016 m. apskaičiuotas privalomos mokėti žemės mokestis arba permoka bus grąžinama, mokesčio mokėtojui pateikus prašymą.
Lyginant 2016 ir 2015 m. duomenis, žemės mokesčio mokėtojų, gyventojų, skaičius labiausiai išaugo Klaipėdos m. (7 proc.), Vilniaus m. (6 proc.), taip pat Palangoje (6 proc.); juridinių asmenų - Vilniaus m. (14 proc.), Kėdainių r. (12 proc.), Kretingos r. (12 proc.). Šiais metais, lyginant su 2015 m., daugiau nei 34 tūkst. padidėjo gyventojų ir įmonių turimų žemės sklypų skaičius. Nuosavybės teise valdomų žemės sklypų skaičius ženkliausiai išaugo Vilniaus ir Kauno rajonuose - atitinkamai 4 ir 3 proc., Palangos m. - 3 proc.
VMI, MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)