Vilnius. Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal juos bus perskaičiuojami ir valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčiai.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad naujaisiais žemėlapiais bus vadovaujamasi ir nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus. Kitas žemės mokesčio perskaičiavimas vyks 2028 metais.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1464 verčių zonų. Palyginti su 2022 m., nustatyta 35 verčių zonomis daugiau.

Teigiama, kad zonų kasmet daugėja, nes siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Per metus šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės vidutiniškai didėjo 1,12 karto. Labiausiai, apie 20 proc., vertė augo Vilniaus, Kauno, Šilutės, Panevėžio rajonų savivaldybėse, mažiausiai (iki 5 proc.)  Marijampolės, Šakių, Pakruojo ir Joniškio rajonų savivaldybėse.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,13 karto. Lazdijų rajono, Vilniaus miesto, Šiaulių miesto, Telšių rajono, Šilutės rajono savivaldybėse didėja nuo 1,28 iki 1,44 karto. Pakruojo rajono, Joniškio rajono, Kėdainių rajono, Šakių rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,03 karto. Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse – nuo 1,09 iki 1,3 karto.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.