Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Agropolitika
Investicijoms siūlo atlaisvinti 241 ha mokslo įstaigų žemės
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Trūkstant dideliems investuotojams tinkamų sklypų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo atlaisvinti 241 hektarą mokslo reikmėms nereikalingos valstybinės žemės.

„Iš viso planuojame išbraukti 13 žemės sklypų, bendras plotas – 241 hektaras“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė ministerijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Dauskartė.

Tiek šiuo metu mokslo ir studijų institucijų ar jų įstaigų valdomos žemės ministerija siūlo išbraukti iš Vyriausybės nutarimu patvirtino šių įstaigų praktiniam mokymui, tyrimams ar kitai mokslinei veiklai naudojamų sklypų sąrašo. 

Bioversija 2024 07 09 m7

Speciali ministerijos darbo grupė tokį plotą apskaičiavo apklaususi mokymo įstaigas bei išanalizavusi, kaip jos žemę naudoja bei koks yra realus jos poreikis.

„Buvo apklaustos visos mokslo, mokymo įstaigos, kaip jos naudoja žemę, kiek reikia jos būtent mokslo ir mokymo reikmėms. Taip pat ministerija įvertino programas, kurias vykdo tos mokslo įstaigos, įvertino, ar programoms vykdyti reikalinga žemė“, – parlamentarams teigė L. Dauskartė.

Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinosi, kiek laisvų investicijoms tinkamų valstybinės žemės sklypų šiuo metu yra Lietuvoje.

„Pagrindinė problema, kad negalime pasiūlyti tinkamų žemės sklypų investuotojams, kai jie ateina“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

„Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento vadovo Tado Jagmino teigimu, ne visos mokslo įstaigos nori atsisakyti valdomų žemės sklypų, kurie, ministerijos vertinimu, nebūtini mokslinei veiklai.

„Turime pavyzdžių, kur ne visos švietimo, mokymo įstaigos norėtų atsisakyti, nors grupė identifikuoja, kad to tikro poreikio ir sąsajos su mokymo procesu nėra“, – komitete teigė T. Jagminas.

Anot jo, iš sąrašo įstaigoms sutikus turėtų būti išbraukti sklypai Panevėžio, Prienų, Kretingos, Jurbarko rajonuose.

Pasak L. Dauskartės, didžiausia diskusija vyksta dėl Marijampolės kolegijos valdomo 65,8 hektaro sklypo – kolegija teigia, jog sklypas jai reikalingas iki 2027 metų.

Pasak T. Jagmino, investicijoms gali būti panaudota ir dalis šiuo metu Turto banko valdomos galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovės „Genetiniai ištekliai“ naudojamų sklypų, kurių iš viso įmonė nuomojasi apie 800 hektarų.

„Matome, kad tam tikri sklypų masyvai yra prie didesnių urbanistinių centrų, kurie irgi, mūsų vertinimu, galėtų būti naudingi investicijų pritraukimui ateityje“, – sakė T. Jagminas.

„Investuok Lietuvoje“ atstovas, be kita ko, teigė, kad investicijoms galėtų būti pasiūlyti dar nesuformuoti sklypai, pavyzdžiui, buvusio karinio aerodromo Kėdainių rajone teritorijos.

Pasak T. Jagmino, septyniose Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose su įrengta infrastruktūra investuotojams šiuo metu galima pasiūlyti 146 hektarus žemės, kurių užtektų „tik ateinantiems keliems metams“.

Tuo metu tiek vietos, tiek užsienio investuotojams iki 2030 metų reikėtų apie 1,4 tūkst. hektarų: „Šiuo metu ta pasiūla, lyginant su paklausa, tikrai dar nesuderinama.“

„Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad iki 2030 metų Lietuva investuotojams galės pasiūlyti iš viso 1320 hektarų laisvų sklypų: du didesnius nei 100 hektarų, keturis po 50–100 ha, 10 – nuo 20 iki 50 ha, 15 – nuo 10 iki 20 ha bei 30 iki 10 ha  ploto sklypus.

Šaltinis: BNS
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos