


Vilnius. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo plano dalis, skirta žemės ūkiui, gana ambicinga, tad jei valstybė nori proveržio, tam turės rasti ir finansavimą.
Ketvirtadienį Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektas, skirtas žemės ūkiui, pristatytas socialiniams partneriams.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pristatė penkias pagrindines savo valdymo srities politines kryptis ir joms įgyvendinti numatytus veiksmus.
Daliai veiksmų įgyvendinti bus reikalingi papildomi finansavimo šaltiniai. Ar pavyks Vyriausybei jų atrasti žemės ūkiui?
„Kalbame apie paskolas, kurių per visą laikotarpį galėtų būti iki milijardo, yra tokia ambicija prašyti. Ar tai yra realu, paaiškės netrukus, kai planas bus derinimas Vyriausybėje. Daug kas priklausys ir nuo finansų ministro. Vakar po oficialaus Vyriausybės posėdžio pasakiau, kad programa gana ambicinga, tad jeigu norime proveržio, turės atsirasti ir finansų.
Norėtųsi, kad viskas būtų ne tik per paskolas, lengvatinius kreditus, bet ir kad būtų didinamas finansavimas iš nacionalinio biudžeto. Ne paslaptis, kad praėjusios Vyriausybės požiūris į žemės ūkį buvo visiškai atsainus, sektorius – ar COVID-19, ar karas – iš nacionalinio biudžeto nieko papildomai negavo, skirtingai nuo kitų verslų“, – portalui manoūkis.lt sakė I. Hofmanas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu mūsų šalis turi mažiausią kofinansavimą iš nacionalinių lėšų – 15 proc., nors galimas maksimalus Europos Sąjungoje gali siekti iki 25 procentų.
„Galima padidinti, viliamės, kad taip ir bus. Prioritetas, aišku, yra gynyba, bet jeigu mes neinvestuojame į gamybą, ekonomiką, kad ji galėtų suktis, dirbti ir uždirbti, liks tik plikas gynybos finansavimas. Bet jeigu investuojame į gamybą, užkuriame ekonomiką, uždirbame pinigus, juos tada jau galime nukreipti į gynybos finansavimą“, – teigė žemės ūkio ministras.
Žemės ūkis – svarbus nacionaliniam saugumui
Pirmasis žemės ūkio ministro politikos prioritetas numato, kad žemės ūkio ir maisto sektorių reikia pripažinti strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui.
„Tapimas strategine šaka pirmiausia svarbus rezervo formavimui, suteikia tam tikrų galimybių. Taip pat prieiti prie finansinių išteklių turėtų būti lengviau, visa teisėkūra paprastesnė. (...) Keičiantis situacijai, kai sektorius yra iškeltas į prioritetus, tai kartu yra ir jo įvertinimas, ir stiprybė“, – portalui manoūkis.lt komentavo I. Hofmanas.
Tai įgyvendinant visų pirma numatyta keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Pasak per pristatymą kalbėjusios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento direktorės Virginijos Žoštautienės, žemės ūkis ir maisto sektorius yra labai svarbus, ypač esant tokiai geopolitinei situacijai.
Žemės ūkio ir maisto politiką pripažinus viena svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių vidaus politikos nuostatų, esant kritinėms situacijoms, būtų prieiga prie elektros energijos, gamtinių dujų ir užtikrinta nepertraukiama maisto produktų gamyba.
Aktyvesnė valstybės pagalba lengvatinių paskolų forma
Antru prioritetu numatyta tvarios žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės gamybos plėtra. Tarp jam pasiekti numatytų veiksmų – teisingesnis ir tolygesnis paramos skirstymas pagal ūkių dydį, supaprastintos paramos teikimo plėtra smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kooperatyvų kūrimosi skatinimas, tvaraus dirvožemio naudojimo priemonės, ekologinės gamybos ir tokios produkcijos vartojimo plėtra, valstybės pagalba lengvatinių paskolų forma ir kitos priemonės.
Vis dėlto iki šiol lengvatinės paskolos ne visada sulaukdavo didelio ūkininkų susidomėjimo. Pasak žemės ūkio ministro, su investicine parama teikiamos lengvatinės paskolos nebūdavo populiarios dėl įgyvendinant investicijas įpareigojančių terminų, o tos, kurios būdavo skirtos palūkanoms kompensuoti ir apyvartinėms lėšoms, sulaukdavo aktyvaus susidomėjimo.
„Dabar paskolos bus atskirai nuo investicinės paramos, tai, manome, didins jų populiarumą. Šiandien palūkanos, skolinantis iš bankų, tikrai yra didelės. Manau, ūkininkams tai tikrai bus nemaža pagalba, nes jie gali jau dabar turėdami paskolą investuoti į gamybos priemones, jomis naudotis ir taip uždirbti pajamas, bet kartu mokėti labai mažas palūkanas“, – portalui manoūkis.lt komentavo I. Hofmanas.
Ketvirtadienį žemės ūkio ministras I. Hofmanas socialiniams partneriams pristatė pagrindines žemės ūkio srities politines kryptis ir joms įgyvendinti numatytus veiksmus
Atskiras prioritetas – gyvulininkystei
Trečiasis prioritetas – stiprinti žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinę. Apie vieną iš jo veiksmų – Maisto tarybos steigimą – Vyriausybė informavo jau anksčiau. Be jos, dar numatyta sukurti tarpinstitucinį darnios bioekonomikos plėtros veiksmų planą, peržiūrėti trumpųjų maisto tiekimo grandinių teisinę bazę, nustatyti lengvatinį PVM ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms bei kiti veiksmai.
Atskirai kaip prioritetas išskirtas ir gyvulininkystės sektorius, kurio gyvybingumą būtų siekiama padidinti. Numatyta atsisakyti kai kurių veislininkystės veiklų licencijavimo, tobulinti sutartinių santykių reglamentavimą pieno sektoriuje, didinti paramą gyvulininkystės ūkių investicijoms, tobulinti paramą bitininkystei.
Penktasis prioritetas – įgyvendinti iniciatyvas, skatinančias kaimo gyvybingumą. Be kitų veiksmų, to bus siekiama plėtojant LEADER, įgyvendinant sumanių kaimų strategijas, tobulinant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo teisinę bazę, kad būtų sudarytos galimybės šeimos ūkių tęstinumui.
Tarp žemdirbių klausimų – ir viešieji pirkimai, ir išmokų suvienodinimas
Nuotoliu pristatymą stebėję žemdirbiai ir kiti socialiniai partneriai nestokojo klausimų ir pastebėjimų. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas, be kitų klausimų, teiravosi, kaip numatyta skatinti viešuosiuose pirkimuose rinktis aplinkinių ūkių produkciją.
Ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas gana lankstus ir tam galima rasti galimybių, nors yra tam tikrų įtampų, pavyzdžiui, kad per trumpąsias grandines į mokyklas ar darželius gali patekti ir nelietuviškos, žemesnės kokybės produkcijos. Vis dėlto, norint rinktis vietos produkciją, būtų galima taikyti su tvarumu susijusius kriterijus.
Ji pabrėžė, kad kalbant apie apsirūpinimą maistu labai svarbu, jog trumposios maisto grandinės būtų gana išsivysčiusios ir esant pandemine ar karinei situacijai galėtų aktyviai aprūpinti maistu.
Reaguodamas į skiriamą dėmesį ekologinei gamybai, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas, Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas teiravosi, ar Ministerija nesvarsto tarpinės priemonės tarp ekologinės ir intensyvios gamybos sukūrimo. Tuo labiau, kad kalbų apie tai jau pasigirsta ir kitose šalyse, ir Europos Sąjungos lygiu.
Jam atsakydamas I. Hofmanas teigė, kad gali būti, jog ateityje tai atsiras ir visoje Bendrijoje, vis dėlto turi išlikti ir tik ekologiniai ūkiai. Lietuva Strateginiame plane numatė 13,5 proc. ekologinės gamybos augimo siekį, jo nepasiekiame, tad būtent todėl veiksmų plane pabrėžiama ekologinė gamyba ir vartojimas.
Vienas iš veiksmų numato, kad derantis dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos reikėtų formuoti poziciją dėl vienodų sąlygų ir tiesioginių išmokų.
Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis teiravosi, kas to sieks, ir pabrėžė, kad žemdirbiams šis klausimas labai svarbus tam, jog galėtų konkuruoti su kitų šalių ūkininkais.
Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiojo patarėjo Artiom’o Volkov’o, šis derybinis klausimas dėl lėšų nuo 2028 m. – Prezidentūros prerogatyva, o ŽŪM parengė argumentus, kodėl išmokos turėtų būti vienodos.
„Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip tai bus aukštai prioritetų kontekste. Tikriausiai jų bus daug, bent 4–5. Ar tiesioginės išmokos bus pirmasis prioritetas? Negalime žinoti, kokie bus Lietuvos prioritetai formuojant biudžetą ir finansavimą iš Europos Sąjungos“, – aiškino A. Volkov’as.
Socialiniai partneriai taip pat priminė, kad būtina toliau mažinti administracinę naštą, teiravosi, kokia parama bus skiriama ne tik gyvulininkystei, bet ir kiaulininkystei, paukštininkystei, ragino neužmiršti augalininkystės ūkių, teiravosi dėl Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumo.
Ministro teigimu, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas dar bus tobulinamas, atsižvelgiant į gautas pastabas iki sausio pabaigos, o vasarį kartu su kitomis ministerijomis bus svarstomas ir derinamas Vyriausybėje.
Planą numatyta svarstyti kovo 12 d. Vyriausybės posėdyje.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Laboratorijos likimą lems pastatų rokiruotė?
2025-02-13 -
Paaiškėjo, kiek susietosios paramos skiriama už gyvulius
2025-02-11 -
Vyriausybė: tai neliks tik pasišnekėjimu
2025-02-11
Skaitomiausios naujienos
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Neįtikėtina: populiariausios obelų veislės rinkoje išsilaiko šimtus metų
2025-01-17 -
Smulkiems ūkiams skirs papildomų milijonų
2025-01-15
(0)