Vilnius. Partijos „Nemuno aušra“ lyderiui aiškinant, kad „aušriečiai“ nepalaiko siūlymo pratęsti draudimą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti žemės ūkio produkciją, partijos deleguotas žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina tokiam ribojimui pritariantis, nes Lietuva turi moralinę teisę jį taikyti.

„Maistas negali būti sankcionuojamas pagal tarptautinius susitarimus, tačiau pati Rusija tarptautinių susitarimų nesilaiko, neteisėtai yra Ukrainos teritorijoje (…). Iš to žiūrint – iš moralinės pusės, kodėl negalime ir mes imtis priemonių. Turime jų imtis“, – BNS antradienį sakė I. Hofmanas.

„Morališkai žiūrint pratęsdami (draudimą – BNS) elgiamės teisingai“, – kalbėjo jis.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pirmadienį sakė, kad frakcija nepalaikė Vyriausybės siūlymo pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos bei Baltarusijos piliečiams kartu paliekant draudimą importuoti žemės ūkio produkciją, kas nedraudžiama Latvijoje ir Lenkijoje.

Politikas aiškino, kad Baltijos šalys ir Lenkija tokį draudimą turi priimti kartu, kad Lietuvos sankcijos nebūtų apeinamos per kaimynes, o šalis neprarastų pajamų. 

Ministro I. Hofmano teigimu, nacionalinės sankcijos turi spragų, tačiau jas tęsdama Lietuva rodo savo principinę poziciją.

„Tai nėra tiek efektyvu, kaip galėtų būti (draudimas importuoti produkciją tik į Lietuvą – BNS), sankcijos gali būti apeinamos per tų šalių teritorijas, ypač per Latvijos, nes geografiškai taip gaunasi. Bet čia yra kiti dalykai – moraliniai dalykai“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Ministras pabrėžė „tikrai palaikantis“ šį Seimo sprendimą, tačiau dėl panašių ribojimų reikalingas kuo platesnis susitarimas visoje Europos Sąjungoje.

„Tada būtų efektas. Yra aspektas, kad Lietuva maža, mažai ką gali. Turėtų būti platesnis (susitarimas – BNS), norėtųsi, kad ir tos šalys, per kurias galima sankcijas apeiti, imtųsi panašių veiksmų, ypač turinčios sieną su Rusija“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Jis taip pat pripažino, kad importo draudimas naudingas Lietuvos ūkininkams, nes mažina konkurenciją: „Žemės ūkio produkcijos patys daug pasigaminame. Galbūt kaip tik mums dar geriau iš šio sektoriaus žiūrint, nes mažiau konkurencijos iš trečiųjų šalių.“

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.