Vilnius. Elektroniniai pakrančių apsaugos juostų ir zonų žemėlapiai nebus tvirtinami, kol teismas išaiškins, ar šiuo klausimu užtikrinamas viešo intereso ir privačios nuosavybės apsaugos balansas, ir kol bus sutarta dėl juostų pločių prie sureguliuotų vandens telkinių.

Trečiadienį apie pakrančių apsaugos juostų nustatymą diskutavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Žemės ūkio ministerijos, mokslininkų, ūkininkų organizacijų atstovai. Šis klausimas susijęs su Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 4 standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimų įgyvendinimu.

Galutinis sprendimas šiuo klausimu atidėtas, nes Seimo narys Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo atitikimo Konstitucinių vertybių subalansuotumui dėl viešo intereso ir privačios nuosavybės apsaugos subalansuotumo.

Aplinkos apsaugos agentūros tyrėjai diskusijoje pristatė tyrimų duomenis, jog šiuo metu Lietuvoje geros būklės neatitinka 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų. Pažymėjo, jog žemės ūkio veikla, upių vagų pokyčiai dėl žemės ūkio yra viena iš paviršinių vandens telkinių taršos priežasčių. 

Ūkininkų organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš dalies sutinka, kad pakrančių apsaugos juostos galėtų būti vienas iš įrankių, padedančių apsaugoti vandens telkinius nuo kenksmingų medžiagų, tačiau trūksta papildomų tyrimų, pagrindžiančių sprendimus, taip pat finansavimo, kuris padėtų pereiti prie kitokios labiau ekologinės ūkininkavimo sistemos.

Susitikime ūkininkai kėlė klausimą ir dėl vieningos metodikos, kaip matuoti pakrančių juostas natūroje, nes manoma, kad elektroniniame žemėlapyje patvirtintą ribą surasti bus sudėtinga. 

Diskusijos dalyviai siūlė siauresnes, 5 m pakrančių apsaugos juostas nustatyti visuose upių aukštupiuose pirmiems 20-iai upės kilometrų. Ši taisyklė nebūtų taikoma tik ypač vandeningoms upėms, ištekančioms iš ežerų, kai ištakose upės plotis daugiau nei 12 metrų. Tuo tarpu platesnės 10-30 m pakrančių apsaugos juostos būtų nustatomos nuo 21 upės kilometro.

Aplinkos viceministras Danas Augutis susirinkusiems pabrėžė, kad patvirtinus elektroninius žemėlapius savininkui nebeliktų pareigos individualiai nustatinėti juostą, o jos padėtį būtų galima nustatyti mobiliuoju įrenginiu.

Vytauto Didžiojo universiteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė ir lektorė Otilija Miseckaitė atkreipė dėmesį, kad pakrančių apsaugos juostų srityje, svarbu ir stiprinti kontrolę, kad jų būtų realiai laikomasi praktikoje.