Briuselis. Bendras žemdirbystei naudojamos žemės ūkio paskirties žemės plotas Europos Sąjungoje mažės, tačiau šis sumažėjimas nebūtinai turės neigiamos įtakos bendros gamybos rezultatams, teigiama Europos Komisijos pranešime, kuriame apžvelgiamos ES žemės ūkio 2017-2030 m. perspektyvos.

ES žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažės nuo 176 iki 172 mln. ha, o ariamos - nuo 106,5 iki 104 mln. ha. Tai ilgalaikių tendencijų tąsa, susijusi su Europos urbanizacijos procesais, o taip pat žemės naudojimu ne ūkininkavimo tikslais.

Ataskaitoje pažymima, kad cukraus vartojimo tendencijos Europoje Sąjungoje keičiasi - vartotojams patrauklesni ekologiški ir sveikesni maisto produktai. Tai reiškia, kad cukraus suvartojimas ES ir toliau mažės iki 2030 m., nepaisant teigiamos bendros pasaulinės cukraus vartojimo tendencijos. Cukraus vartojimas ES sumažės maždaug 5 proc. - nuo 18,5 mln. tonų (2017 m.) iki 17,5 mln. t (2030 m.). Šis pokytis skatins izogliukozės ir kitų saldiklių vartojimą (jų pardavimai turėtų padidėti nuo 0,8 iki 1,8 mln. tonų 2030 m.).

Vis dėlto ES cukraus rinkos liberalizavimas (kvotų sistemos panaikinimas) teigiamai paveiks bendrą cukraus gamybą Europos Sąjungoje: iki 2030 m. ji padidės maždaug 12 proc. ES gamintojai atras naujas rinkas kituose regionuose. Tikimasi, kad cukraus kainos ES kris, dėl to sumažės pasaulinių ir ES cukraus kainų skirtumas. Tai perpus sumažins cukraus importą ir leis 2 kartus padidinti jo eksportą.

Manoma, kad ES grūdų gamyba (2017 m. ji sudarė 301 mln. t) ir toliau augs, o 2030 m. pasieks 341 mln. tonų. Labiausiai augimą nulems pašarinių grūdų, ypač kukurūzų, paklausa. Tikimasi, kad iki 2030 m. grūdų paklausa Europos Sąjungoje, palyginti su 2012-2017 m. vidurkiu, padidės 10 proc. - nuo 283,5 iki 308,5 mln. tonų.

Dauguma užaugintų grūdų sunaudojama ES pašarų rinkoje. Tikimasi, kad grūdų naudojimas pašarams tik augs, nes plėsis pieno ir mėsos gamyba. Taip pat prognozuojama, kad grūdų kainos iki 2030 m. išliks neaukštos. Jas nulems didelis atsargų kiekis ir maži energijos bei kiti gamybos kaštai. Įtakos augimui gali turėti nepalankios oro sąlygos.

Europos Komisijos atskaitoje pateikiamos teigiamos ES grūdų eksporto prognozės, tikintis, kad pardavimai, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu, gali padidėti 35 proc. - nuo 38 iki 52,8 mln. tonų 2030 metais.

Baltyminių augalų gamyba Europos Sąjungoje 2017-2018 m. pasiekė rekordines aukštumas. Šiuos pokyčius nulėmė politiniai sprendimai (pvz., žalinimo reikalavimų įgyvendinimas) ir didelė baltymų paklausa pašarų gamybai (tiek intensyvios gamybos, tiek ekologiškuose ūkiuose).

Gyvulinės kilmės produkcijos, pagamintos iš gyvūnų, kurie nebuvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, poreikis ir toliau didėja. Tai ateityje turėtų būti naudinga ES baltyminių augalų augintojams. Tačiau kartu prognozuojamas baltyminių augalų pasėlių plotų mažėjimas, kurį nulems mažesnės pašarų kainos ir išaugsiančios gamybos sąnaudos.

Didelė dalis pasaulyje išauginamų aliejinių augalų (ypač rapsų) derliaus panaudojama biokurui. Mažėsiantis augalinių aliejų poreikis biokurui turės įtakos visai rinkai. Ataskaitoje pažymima, kad šių augalų auginimas išliks glaudžiai susijęs su bendra ES biodegalų ir poveikio aplinkai politika. Kadangi ši politika yra keičiama, sunku tiksliai numatyti, kaip vystysis rinka, todėl tikslesnės prognozės atidedamos vėlesniam laikui, kai bus žinomos būsimos politikos (po 2020 m.) gairės.

Iki šiol gaminti biokurą labiausiai skatino jo naudojimas kelių transporte, bet perspektyvų apžvalgoje prognozuojamas biokuro naudojimo nuosmukis, nes benzino ir dyzelino naudojimas kelių transporto priemonėms palaipsniui mažėja.

Manoma, kad biokuro pardavimai sumažės nuo 15,1 iki 13,5 mln. tonų 2030 m. Tai nulems biodegalų gamybos sumažinimą nuo 14,3 iki 13,1 mln. tonų 2030 m. Todėl rapsų gamyba greičiausiai susitrauks nuo 22,3 iki 20,7 mln. tonų 2030 metais.

Kita vertus, mažėjant rapsų gamybai, geresnė ateitis prognozuojama sojoms. Tikimasi, kad sojų gamyba ES išaugs nuo 2,7 iki 3 mln. tonų 2030 metais

MŪ inf.