Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariai praėjusią savaitę turėjo galimybę padiskutuoti su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku apie aktualiausias problemas, kurių susikaupė ne viena: pradedant iš valstybės nuomojamos žemės naudojimu, ūkių susietumo nustatymo kriterijais, baigiant sofos ūkininkų pažabojimu.

Ūkininkai kėlė klausimą, koks likimas laukia vadinamųjų trihektarininkų žemės. Tai asmenys, kurie neturėjo lėšų išpirkti nepriklausomybės pradžioje jiems priskirtą asmeninio ūkio žemę (2-3 ha) arba iš viso net netvarkė išpirkimo procedūros, ir dabar visa ta žemė grįžta į valstybinės žemės fondą.

„Ir tai nėra pavieniai atvejai. Vien tik Kauno rajone tokių žmonių yra ne viena dešimtis. Situacija labai paini. Tai žemei reikėtų taikyti kažkokią išimtį", - siūlė Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas

Aušrys Macijauskas pasiūlė, kad su žemės nuoma reikia tvarkytis panašiai kaip su žemės pirkimu. „Pirkimo taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad pirmumą turi nuomininkas, paskui kaimynai. O nuomos taisyklių jokių nėra. Kažkada pirmumą turėjo jaunieji ūkininkai, o paskui padarė taip, kad kas gudresnis, tas ir pirmesnis. Šiandien matyti, kad žemės nuoma tampa problema, nes čia nėra jokių saugiklių", - kalbėjo A. Macijauskas.

„Su Nacionaline žemės tarnyba mes bandome inicijuoti pertvarkas, bet ten yra juoda skylė", - atvirai pripažino žemės ūkio ministras B. Markauskas. Valstybinės žemės pardavimas dabar yra sustabdytas ir apskritai neaišku, kiek dar valstybinės žemės turima, tačiau per metus ar pusantrų žemės reforma turi būti galutinai užbaigta ir tuomet turės paaiškėti tikslūs skaičiai.

„Beje, tie ūkininkai, kurie buvo paėmę valstybinę žemę išsimokėtinai, vėluoja mokėti įmokas ir dabar ta vėluojama suma sudaro jau 60 mln. eurų. Žinoma, vėlavimą galima paaiškinti tuo, kad žemdirbiams buvo tikrai sunkūs metai, bet pats faktas dar toliau „pastumia" likusios valstybinės žemės pardavimo klausimus", - sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas iškėlė klausimą dėl žemės, kuri bus reikalinga geležinkeliui „Rail Baltica" tiesti. „Ar būtų įmanoma už šią žemę kompensaciją mokėti ne tik pinigais, bet ir valstybine žeme, kurią dabar ūkininkas nuomoja ar kuri yra šalia jo dirbamų laukų? Juk geležinkelio reikmėms paimamas vos ne šimto metrų pločio žemės ruožas per visą šalies teritoriją", - sakė O. Pečeliūnas.

Ministras žadėjo, kad tikrai neturėtų kilti problemų dėl vienokio ar kitokio tokio kompensavimo pasirinkimo galimybės. Dar daugiau - pasak ministro, turėtų būti kompensuojamos ir negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos už numatytą laikotarpį (15 metų).

Žemdirbiai kėlė ir pastaruoju metu paaštrėjusį klausimą dėl ūkių susietumo. Kaip jis konstatuojamas? Susietumas tikrinamas du kartus - pateikus paraišką ir pradėjus vertinti projektą. Net ir realiai ne vienus metus ūkininkaujantys žemdirbiai, gyvenantys su taip pat ūkį turinčiais tėvais, nuogąstauja - kas bus, jei tikrintojai jų ūkiuose įžvelgs susietumą? Kaip reikės įrodyti savo tiesą? Gal tokiais atvejais būtų galima remtis seniūno išduoda pažyma, nes kas geriau negu vietos seniūnijos pareigūnai žino, ar žmogus tikrai ūkininkauja, ar tik fiktyviai?

„Suprantu, kad ta patikra nervina. Jei tikrai realiai ūkininkauja tėvas, sūnus, o gal ir dukra - tvarka, jokių problemų neturėtų kilti, net jei jie ir gyvena viename name. Bet kiek yra tokių ūkių, kurie realiai neūkininkauja, kuris gavęs jaunojo ūkininko paramą sėdi kur nors Airijoje? Gal kai kam ir atrodo, kad NMA tikrintojai kabinasi smulkmeniškai, bet ta priemonė buvo tam ir įvesta, kad susieti pagaliau ūkiai būtų išaiškinti", - aiškino B. Markauskas, žadėdamas pats nuvažiuoti į vieną kitą ūkį pasirinktinai ir įvertinti jų susietumą.

Aušrio Macijausko nuomone, paramos dydį logiškiausia susieti su realiu ūkio dydžiu. „Visi žinome, kaip būdavo: atidalina tėvas sūnui 5 ha, ir perka tas sūnus kombainą už 300 tūkst. eurų, statosi 5 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlį. Mes žiūrime paprastai: turi ūkininkas vieną karvę, tai gali gauti vieną tūkstantį eurų paramos, 10 karvių - 10 tūkst. eurų, 100 karvių - 100 tūkst. eurų. Tas pats ir su žeme: turi hektarą - gali gauti atitinkamą kiekį paramos. Jei yra tikras ūkis su tikra žeme ir tikra karve, tai, be abejo, jis gali gauti paramą. Ir viskas tada susitvarko, ir nereikia tikrinti jokio susietumo", - kalbėjo LGAA vadovas.

Jo teigimu, svarbu daugiau kontrolės skirti juridiniams asmenims, kurių sukontroliuoti niekas nebegali ir dėl žemės pirkimo mastų, ir dėl paramos gavimo. „Kaip ir negali susieti asmenys gauti paramos daugiau kaip vieną milijoną eurų, bet visi matome, kad gauna. Vyro ir žmonos susietumą konstatuoti labai paprasta, o kas sužiūrės ir sukontroliuos juridinių asmenų susietumą?", - klausė A. Macijauskas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas siūlė Žemės ūkio ministerijai padaryti svarbų žingsnį - į pirmą vietą iškelti ūkininką. „Pirmas ministerijos rūpestis turi būti tas, kad ūkininkas būtų saugus ir ramus. Kad ramiai dirbtų žemę, o ne kvaršintų sau galvą visokiom nesąmonėm", - sakė LGAA vadovas

Grūdų augintojus neramina ir tai, kad ekologinio ūkininkavimo sritis pasidarė tarsi uždaras klanas, nes jau kelinti metai faktiškai nėra galimybių į ekologinį ūkininkavimą ateiti naujiems pareiškėjams (na, nebent jie nepretenduotų į išmokas). Ministras pripažino, kad tai yra problema, ir viskas atsiremia į pinigus.

„Tai yra tik pinigų stygiaus klausimas. Žinoma, mes labai blogai startavome - iš karto su labai aukštomis išmokomis. Prisidarėme problemų, nes ūkininkaujantieji ekologiškai užuot siekę derliaus, nustojo pjauti ir kulti. Niekas negalvojo, kad pinigų kada nors pritrūks, o jų ėmė ir pritrūko. Bet gal jau metas pradėti galvoti taip: pabuvai penkerius metus ekologijoje, gavai solidžią paramą ir jau turėjai atsistoti ant kojų", - kalbėjo B. Markauskas.

Kaip bus su sofos ūkininkais? Dažna situacija - dirba ūkininkas, o plotą deklaruoja mieste gyvenantis savininkas. Taisyklėse parašyta aiškiai: deklaruoti žemę gali tik tas, kuris dirba tą žemės plotą.

„Nuo 2011 m. dirbu ŽŪM ir visą tą laiką kalbama, kaip pažaboti vadinamuosius sofos ūkininkus", - pastebėjo ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas. Pastaruoju metu to pažabojimo link žengtas dar vienas žingsnis - bandoma aiškiai apibrėžti sąvoką, kas tai yra žemės dirbimas. Kitaip tariant, norintys gauti išmokas, turės įrodyti ne tik žemės valdymo, bet ir jos dirbimo faktą. Planuojama, kad į šią sąvoką įeis produkcijos realizavimas, technikos turėjimas, gyvulių laikymas, technikos nuoma, paslaugų pirkimas ir kt.

„Būkite pilietiški ir nedarykite sandorių su tais sofos ūkininkais", - ragino ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas ir vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas (kairėje)

„Padarę analizę, pamatėme, kad yra 48 tūkst. pareiškėjų, kurie turi technikos. Vadinasi, tik trečdalis deklaruojančiųjų! Taigi, jei imtume kaip kriterijų technikos turėjimą, tai tik trečdalis iš tų, kurie gaudavo išmokas, turėtų teisę jas gauti", - sakė A. Karbauskas.

Jo nuomone, geriausia sofos ūkininkų demaskavimo priemonė būtų pačių žemdirbių sąmoningumas. Jeigu žinomi tokie atvejai arba kuri nors ūkininkas yra priverstas dirbti žemę, kurią deklaruoja kitas asmuo - reikėtų netylėti, pranešti apie tai NMA. Neįmanoma sugalvoti jokios patikimos schemos, kuri identifikuotų sofos ūkininkus, jei patys žemdirbiai dalyvaus visame tame nešvariame žaidime.

MŪ inf.