Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas po savaitės vėl sugrįžo prie Danijos parlamento „Žaliosios kortelės“ iniciatyvos ir nusprendė jai nepritarti. Diskusijose grįžta ir prie apsirūpinimo baltymais klausimo.

Žalioji kortelė – tai tarpparlamentinio dialogo su Europos Komisija mechanizmas, kuriuo nacionaliniai parlamentai gali siūlyti naujas iniciatyvas. Nors toks kreipimasis parodo bendrą ES parlamentų poziciją, tačiau jis pats savaime nesukuria privalomų teisinių pasekmių.

Šįkart Danijos iniciatyva raginama Europos Komisija tinkamai parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto.

Praėjusiame Komiteto posėdyje buvo lyg ir linkstama pritarti Danijos siūlymui, pabrėžta apsirūpinimo baltymais svarba. Vis dėlto tuomet parlamentaras Viktoras Pranckietis ragino iniciatyvą nagrinėti itin atidžiai. Klausimų kilo nemažai, nerimą kėlė ir tarp formuluočių apie apsirūpinimą augaliniais baltymais esanti frazė, jog reikia transformuoti Europos maisto sistemą.

Šio trečiadienio Kaimo reikalų komiteto posėdyje prie klausimo sugrįžta, o žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad Ministerija sutinka su KRK pateiktais argumentais ir sprendimu nepritarti šiai iniciatyvai.

Komiteto nuomone, ši iniciatyva neatitinka bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų ir keltų realią grėsmę Lietuvos ūkių stabilumui.  Taip pat deklaruojamas ES strateginės autonomijos stiprinimas nėra pagrįstas aiškiais pasiūlymais dėl baltyminių pašarų gamybos plėtros, o didėjanti priklausomybė nuo importo, ypač iš „Mercosur“ šalių, keltų papildomų rizikų konkurencingumui ir tiekimo saugumui.

Komiteto manymu, įgyvendinama iniciatyva turėtų neigiamą poveikį Lietuvos gyvulininkystei, dirvožemio kokybei, įskaitant anglies sekvestraciją, tvariam žemės ūkio vystymuisi ir kaimo gyvybingumui. 

Todėl Komitetas siūlo Lietuvos institucijoms formuoti alternatyvią poziciją, taip pat bus kreipiamasi į kitų ES valstybių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetus, raginant objektyviai įvertinti Danijos iniciatyvą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės žemės ūkio gamybos savitumus, gamtines ir dirvožemio sąlygas.

Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sveikino Komiteto sprendimą, pažymėdamas iniciatyvoje numatytą siekį, kad iki 2034 m. ne daugiau kaip 50 proc. viso BŽŪP būtų skirta tiesioginėms išmokoms, o likusi dalis keliautų aplinkosauginėms iniciatyvoms, tarp kurių – ir sektoriaus transformacija į daugiau augalinės kilmės maistą.

„Ten tikrai reikia balanso ir reikia suprasti kontekstą, kad dabar bandoma kovoti dėl (...)jau ir taip sumažėjusio žemės ūkio biudžeto.

Nes Danija turi pasitvirtinusi nacionalinį augalinės kilmės fondą, apie 1,3 mlrd. kronų ir aplinkosauginės organizacijos imperatyviai norėtų perkelti tą patį, kad atsirastų Europos Sąjungoje“, – teigė A. Gaižutis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis ragino nepritarus Danijos iniciatyvai iš akiračio nepaleisti apsirūpinimo augaliniais baltymais temos.

„Kalbame apie gyvulininkystę – esame visiškai priklausomi nuo pašaru. Užsuktume Lietuvai baltymų atvežimą ir neturėtume nei vištų, nei kiaulių, nei pieno.

Skatiname, kišame pinigus į gyvulius, o šerti neturim – šeriame soja su GMO. Visiems Europoje aktualus apsirūpinimas baltymais. Ką mes darysime? (...) Kaip paskatinti? Gal programas kažkokias daryti, kad tą pačią soją pašarams gaminti vietoje turėtų?“ – problemas vardijo S. Daniulis.

A. Palionis tikino, kad visos ES šalys šią problemą supranta, o Komiteto sprendimas tą ir atspindi. „Komitetas sprendimą priėmė ne baltymams (...) Apsirūpinimo baltymais klausimas iš darbotvarkės niekur nedingo. Ar tai spręsime Europos ar savo mastu per susietą paramą – žiūrėsime.

Tas klausimas niekur neiškrito. Galiu prisiimti atsakomybę ir jau kaip ministras pasakyti“, – kad šiuo klausimu ir toliau bus dirbama Žemės ūkio ministerijoje tikino A. Palionis.