Vilnius. Nors Lietuvos žemės ūkio politikos arenoje aktualių klausimų nestinga, šįkart juos aptariant Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiume didžiausios diskusijos kilo dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų projekto.

Penktadienį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusias aktualijas LŽŪBA prezidiumo nariams pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalevičienė atkreipė dėmesį, kad būtent dėl šio įstatymo Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą, o Lietuvai netaisant įstatymo gali būti kreipiamasi į Europos Teisingumo teismą.

Pasak G. Tumalevičienės, diskusijos su Europos Komisija vyksta kone nuo pat įstatymo priėmimo, kai jame buvo numatyti saugikliai, garantuojantys, kad žemė atitektų tiems, kas ją dirba, tačiau šiuo metu jau yra pagrįsta EK nuomonė dėl tam tikrų nuostatų, būtent - dėl kvalifikacinių reikalavimų, kad jie yra nesuderinami su laisvo kapitalo ribojimo principu ir neproporcingai ribojantys. EK pateisina tik įstatyme numatytą maksimalų plotą bei pirmenybės teises, kurias, jei būtų reikalas, galbūt net leistų išplėsti.

Vyriausybė parengė liberalesnį įstatymo projektą, tačiau praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete kilus aštrioms diskusijoms buvo nuspręsta neforsuoti šio įstatymo pakeitimo, suburti darbo grupę, kuri dirbtų iki lapkričio, o tuomet jos siūlymai ir įstatymo svarstymas vėl grįžtų į Seimą.

Nors LŽŪBA prezidiumo narių diskusijos dėl paties įstatymo ir tam tikrų jo formuluočių buvo ilgos, tačiau dauguma vieningai sutarė, kad šiuo atveju svarbu atskirti du dalykus: įstatymas ir jo nuostatas bei EK poziciją bei nuolatinius bandymus griežtai reguliuoti valstybių narių politiką. Prezidiumo narių nuomone, toks EK elgesys yra nederamas. Tuo tarpu dėl įstatymo nuspręsta palaikyti griežtesnę poziciją ir diskutuoti toliau.

Apie mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio rengimą ir šių ūkių rėmimo perspektyvą kalbėjo ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorius Mindaugas Palionis. Jo teigimu, naujo žemėlapio dar nėra – laukiama Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistų pasiūlymų.

Be kitų aktualijų, buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui iki birželio 1 d. pateikti bendrovių gamybinių-finansinių rodiklių statistinės ataskaitos 1-ŽŪ formas (SAF), nes būtent tai tampa realia galimybe patikimai įrodyti bendrovių veiklos efektyvumą bei naudingumą.

Bendrovių atstovai aptarė ir aukštųjų mokyklų pertvarką bei Aleksandro Stulginskio universiteto perspektyvas. Nors LŽŪBA prezidiumo nariai pasigedo aukštųjų mokyklų pertvarkos pagrindimo, perspektyvų analizės ir pristatymo tiek suinteresuotoms šalims, tiek visuomenei, nuspręsta palaikyti kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę dėl ASU išsaugojimo.

LŽŪBA prezidiumo nariai aptarė ir vykusias viešas konsultacijas dėl BŽŪP po 2020 metų bei itin vangų Lietuvos žemdirbių dalyvavimą jose, po antrųjų rinkimų susiklosčiusią situaciją Žemės ūkio rūmuose.

MŪ inf.