Vilnius. Žemės ūkio ministras siūlo steigti rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų skirtos kompensuoti Lietuvos žemdirbių dėl gamtos stichijų patiriamus nuostolius. Bronius Markauskas nededa daug vilčių, kad Lietuva tam gaus Europos Sąjungos (ES) paramos.

Ministras BNS pranešė, kad 1,5 mėnesio anksčiau - spalio viduryje bus padėtas mokėti tiesioginių išmokų avansas - taip tikimasi padėti ūkininkams, dėl liūčių praradusiems dalį ar visą derlių. Dėl finansinės paramos į EK, jo teigimu, ketinama kreiptis kitą savaitę.

„Dar nenorėčiau labai didelio optimizmo suteikti (dėl ES paramos - BNS), nes retai būna, kad atskiroms šalims būtų kompensuojama. (...) Vis tik nėra kitos išeities - reikėtų steigti rizikų valdymo fondą", - BNS sakė ministras.

„Mums būtų geriausia, kad būtų skiriamos subsidijos, bet žinant ES teisėtvarką, yra nedaug tikimybės, bet prašysim, kad leistų padidinti nacionalinės pagalbos ribas. Jeigu ir rastume galimybę paremti iš mūsų biudžeto, tai reikia leidimo, kad būtų padidintos lubos", - kalbėjo B. Markauskas.

Pasak jo, jei ES neskirs paramos, pinigų bus ieškoma šių metų biudžete. Dėl galimybės jų skirti ir 2018 metų biudžete paaiškės, suskaičiavus žemdirbių nuostolius ir žinant ES sprendimą dėl paramos.

„Jau sutarėme ir nuo spalio 16-osios pradėsim mokėti tiesioginių išmokų avansą, šiaip normaliai yra mokama tik nuo gruodžio 1-os. Ir tikrai mokėsime 70 proc. visų tiesioginių išmokų. Tai bus gera pagalba", - teigė žemės ūkio ministras.

ES ministrų taryboje B.Markauskas žada kalbėtis su žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu (Philu Hoganu), „kad žinotume bent jau jo nuomonę ir galimybes".

B. Markausko teigimu, ministerija jau pradėjo derybas su Nacionaline mokėjimų agentūra, žemės ūkio produkcijos supirkėjais dėl reikalavimų žemdirbiams sušvelninimo. Be to, žadama tartis ir su bankais, kad jie atidėtų mokėjimus.

„Bandysime tarpininkauti, kad kiek įmanoma būtų atsižvelgta į esamą situaciją, gal kitiems metams įsipareigojimai būtų perkeliami", - žadėjo ministras.

B. Markausko teigimu, šiųmetės liūtys šalies žemdirbiams padarė labai daug žalos - nukentėjo ne tik šių metų, bet ir būsimas derlius, nes ūkininkai negali pradėti sėjos.

„Blogai ne tik tuose rytiniuose Lietuvos rajonuose, kur jau paskelbta ekstremali situacija, bet dabar jau blogai ir visoje Lietuvoje. Ne tik dėl derliaus nuėmimo, bet ir dėl sėjos, nes praktiškai žiemkenčių sėja nėra net prasidėjusi, nors geriausias laikas sėjai baigiasi. Panašu, kad artimiausią savaitę dar nebus įmanoma įvažiuoti į laukus, o tai sukuria ne tik šiems metams problemą, bet ir kitiems", - sakė ministras.

Anot jo, labiausiai nukentėjusiuose rajonuose nenukulta 40-60 proc. javų: „Ar dar leis (gamta - BNS) nukulti, kokie tie javai bus, nes atsiranda jau ligų, daug sudygusių grūdų".

Jis neatmetė, kad kai kurių ūkininkų padėtis bus kritiška: „Atskiriems ūkininkams tikrai taip gali atsitikti".

B. Markauskas sako aptaręs su žemdirbiais galimybę nekokybišką derlių parduoti bent biokuro gamintojams, tačiau ūkininkų netenkina per maža kaina - 40 eurų už toną, tuo metu už 1 klasės grūdus mokama 165-170 eurų.

„Neapsimoka - nukūlimas, išvežimas iš laukų, kombainų laužymas daugiau kainuos, negu pajamos", - aiškino ministras.

Ministras taip pat pranešė, kad tik 7 proc. šalies pasėlių yra apdrausti nuo gamtos reiškinių.

„Nežinau tiksliai, bet greičiausiai ir tie negaus (draudimo - BNS) išmokų, nes nedraudžia nuo ilgalaikio lietaus ir užmirkimo, negalėjimo įvažiuoti į laukus. Draudžia nuo trumpalaikių liūčių padarytų nuostolių - jeigu trumpalaikė liūtis suplaktų, sukapotų", - kalbėjo ministras.  

Žemės ūkio ministerija planuoja parengti metodiką, kuri leistų savivaldybėms greičiau įvertinti liūčių ar kitų stichinių nelaimių pasekmes žemės ūkiui ir nustatyti, kokiais atvejais būtų skelbiama ekstremali situacija.

Ekstremali situacija jau paskelbta Panevėžio, Rokiškio, Šilutės, Kupiškio bei Pasvalio savivaldybėse, o Biržai dar svarsto.

BNS inf.