Vilnius. Lietuvoje viešintis Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras Neitanas Gajus (Nathan Guy), pirmadienį susitikęs žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, aptarė dvišalio bendradarbiavimo galimybes bei Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos derybas dėl Laisvosios prekybos susitarimo.

Po susitikimo B. Markauskas žurnalistams teigė, kad Naujoji Zelandija diktuoja pieno sektoriaus tendencijas visame pasaulyje, ir tai - šalis, kurioje vienas kooperatyvas vienija apie 90 proc. pieno gamintojų, tad Lietuva galėtų imti iš Naujosios Zelandijos efektyvaus ūkininkavimo pavyzdį.

„Ši šalis diktuoja pieno sektoriaus madą pasaulyje. Aišku, jų visas sektoriaus organizavimas yra geras. Ten svarbiausią vietą užima kooperatyvas „Fonterra", jungiantis apie 90 proc. pieno gamintojų. Pradedant veislininkyste ir baigiant apsirūpinimu ištekliais, viskas organizuojama per kooperatyvą. Tai Lietuvai pats geriausias pavyzdys, kuria linkme turėtume eiti", - kalbėjo B. Markauskas.

Susitikime ministrai be kitų klausimų aptarė ir Rusijos embargą. Naujoji Zelandija galėtų eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus į Rusiją, tačiau to nedaro palaikydama Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai

„Dėl mūsų galimybės eksportuoti į Naująją Zelandiją - gaminame labai panašius produktus: tiek pieno, tiek mėsos. Kalbant apie klimato kaitą, reikalavimus gyvūnų gerovei, nebūtų logiška plėsti bendradarbiavimą šioje srityje ir didinti eksportą. Naujoji Zelandija gamina daug vyno. Jo yra ir Lietuvos parduotuvėse. Ko gero, kitose srityse, o ne žemės ūkio srityje reikia importuoti ir eksportuoti. Naujoji Zelandija yra geras ūkininkavimo pavyzdys", - sakė B. Markauskas.

Pasak Lietuvos žemės ūkio ministro, buvo aptarta ir tai, kad Lietuvoje vis svarbesnį vaidmenį užima avininkystė, tad su Naująja Zelandija, kurioje avių bei ožkų auginimas yra stiprus sektorius, būtų galima bendradarbiauti veislininkystės srityje.

Anot B. Markausko, susitikimo metu N. Gajus minėjo ir tai, kad Naujojoje Zelandijoje nebėra tiesioginės paramos ūkiams, tad ūkiai turi išgyventi tik pasikliaudami savo efektyvumu, dėl to ten labai greitas stambėjimo procesas ir šiandien 470 karvių - yra vidutinis ūkis. „Kadangi Lietuva irgi eina stambėjimo keliu, tai patirtis taip pat svarbi ir įdomi" - sakė ministras.

N. Gajus po susitikimo teigė, kad pasirašius Europos Sąjungos (ES) ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimą, prekyba tarp Lietuvos ir Naujosios Zelandijos galėtų šiek tiek išaugti, tačiau svarbiau yra abejų šalių bendradarbiavimas ir galimos investicijos.

„Mūsų šalys turi daug panašumų. Apie pusę jūsų šalies užsiima žemės ūkiu, panašiai yra ir Naujojoje Zelandijoje. (...) Šiandien abipusė prekyba tarp šalių yra labai nedidelė, ji siekia maždaug 40 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (apie 26 mln. eurų). Mes neturėtume susikoncentruoti ties tuo, ar produktai gali keliauti į Naująją Zelandiją. Tai gali nutikti dėl skirtingų sezonų, bet aš manau, kad ateitis – investicijos abejose šalyse, trečiųjų asmenų prieiga į šalis ir bendradarbiavimas tarp valstybių", - kalbėjo N. Gajus.

Naujosios Zelandijos pieno gamybos ir perdirbimo kooperatyvas 2013 metais kartu su viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris" baigė daugiau nei 3 mln. eurų vertės pieno išrūgų perdirbimo projektą. Tai buvo pirmoji tolimosios šalies pieno sektoriaus investicija Lietuvoje.

ES ir Naujoji Zelandija derybas dėl laisvosios prekybos sutarties pradėjo 2015 metais.

Lietuvoje N. Gajus taip pat susitinka su  Žemės ūkio ministerijos socialiniais partneriais bei Seimo Kaimo ir Europos reikalų komitetų pirmininkais.

MŪ inf.