Kaunas. Baigiantis metams, pripažintos veislininkystės asociacijos aptarė Žemės ūkio ministerijos parengtas Pagalbos veislininkystei taisykles, pagal kurias jos gyvens kitais metais.

Pagalbos veislininkystei taisyklių aptarimas kasmet sulaukia aštrių ginčų, nes nuo jų priklauso, kokios valstybės pagalbos sulauks veislininkystės asociacijos. 2019-ųjų projekto svarstymas nebuvo išimtis. Gausiai į Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos (VGV)komiteto posėdį Žemės ūkio rūmuose susirinkę asociacijų atstovai turėjo klausimų Taisyklių projektą pristačiusiems ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjui Arūnui Šileikai ir šio skyriaus vyr. specialistei Linai Šimonienei.

Pagalbos veislininkystei taisyklių projektą pristatė ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika ir šio skyriaus vyr. specialistė Lina Šimonienė

2019-aisiais veislininkystės pagalbai valstybė numato skirti 3,3 mln. Eur – tiek pat, kiek buvo skirta šiemet.

Taisyklių pakeitimai daugiausia susiję su lapkritį įsigaliojusiu nauju ES zootechniniu reglamentu. A. Šileika akcentavo, kad pagalba veislininkystei bus teikiama tik už grynaveislius gyvūnus ir hibridines veislines kiaules. Anksčiau už produktyvumo kokybės tyrimus pagalba buvo teikiama konkrečioms įmonėms, bet nuo šiol ją gaus produktyvumo paslaugų vykdytojai - veislininkystės paslaugų teikėjai. Kai pieninių gyvulių produktyvumo tyrimus atlieka patys laikytojai (B metodu), valstybės pagalba bus teikiama akredituotai pieno tyrimų laboratorijai.

Į VGVkomiteto posėdį Žemės ūkio rūmuose susirinkę asociacijų atstovai turėjo klausimų Taisyklių projektą pristačiusiems ŽŪM atstovams

Vėl bus remiami genominiai tyrimai, tik bus prašoma paramos didesniam kiekiui, 5-6 tūkst. grynaveislių pieninių ištirti. „Tai būtų labai didelis postūmis pieno ūkiams“, - įsitikinęs VGV komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas.

Daugiausia diskutuota dėl naujų veislininkystės paslaugų įkainių (už kilmės knygos vedimą), kuriuos suskaičiavo LAEI. Šie įkainiai išliko panašūs. Už į kilmės knygą įrašytą grynaveislį galviją numatoma skirti po 0,85 EUR/ galviją (2018 m. skirta 0,67 Eur), 5,43 Eur už kiaulę (2018 m. - 6,17), 7,19 Eur už arklį (2018 m. - 7,18), 2,26 Eur už avį (2018 m. - 2,42), 5,43 Eur už kailinį žvėrelį (2018 - 6,13), 5,43 Eur už ožką (2018 m. – 6,14), 6,52 Eur už vištinę žąsį (2018 m. – 7,61).

VGV komiteto pirmininkas klausė ŽŪM atstovų, pagal ką LAEI skaičiavo įkainius, ar jie žino, kiek tiksliai yra grynaveislių gyvulių? Įprastai LAEI įkainius skaičiuodavo pagal asociacijų pateiktus duomenis, tačiau šįkart, pasak E. Gedgaudo, „atgalinio ryšio su LAEI neturėjome“. ŽŪM atstovai pažadėjo organizuoti veislininkystės asociacijų ir LAEI ekonomistų susitikimą ir pasiaiškinti dėl numatytų įkainių.

VGV komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas nori susitikti su LAEI specialistais ir pasiaiškinti dėl jų suskaičiuotų įkainių

Valstybės pagalba, apmokant iki 70 proc. išlaidų, bus teikiama veisimo organizacijoms už grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymą. Taip pat - veislininkystės paslaugos teikėjui  už Lietuvoje laikomo tikrinamo pieninio buliaus genetinės  kokybės nustatymą (kai iki jo įvertinimo apsėklinta ne mažiau kaip 800 karvių). Šis siūlymas sulaukė audringos reakcijos. Juk įmonės įsiveža genomiškai patikrintus bulius, tad kam valstybei dar kartą mokėti už tyrimą, kuris pasaulyje niekur neremiamas? A. Šileika aiškino, kad kiekvienas bulius, kurio genomas patikrintas, turi būti įvertintas iš naujo, ar tikrai tas genomas yra toks. „Toks bulių pertikrinimas – visiškas pinigų išmetimas į balą. Siūlome šį punktą iš Taisyklių išbraukti, kaip neatitinkantį šių dienų veislininkystės sistemos“, - teigė VGVK pirmininkas.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė paaiškino, kad kiekviena asociacija numato bulių tikrinimą – vieni argumentuoja tuo, kad Lietuvoje gerų bulių nepagaminama, kiti – kad bando tokių bulių surasti, todėl juos tikrina, taigi, šiam procesui užtikrinti ir skirta parama. E. Gedgaudas teigė, kad ir jo vadovaujama Lietuvos galvijų veisėjų asociacija taip pat ieško gerų bulių, bet neranda, nes šalyje nėra tokių patelių, kurios galėtų būti bulių motinomis. Tad papildomai tikrinti bulius, kuriems atliktas genominis tyrimas, būtų visiškai beprasmiška.

Pagalba numatoma ir už paršavedės įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes (po 513 Eur), nors Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigia, kad tai „tuščias reikalas“, nes tų tyrimų nenaudoja ir jie neįskaičiuoti į jokį veislės indeksą. E. Gedgaudas išreiškė nuostabą ir dėl beveik 46 Eur skyrimo mėsos kokybės įvertinimui – niekas nėra matęs jokios ataskaitos, kad yra nustatyta šios kiaulės mėsos vertė, tai reiškia pinigų išmetimą į balą. Todėl E. Gedgaudas siūlo šių paramų atsisakyti ir taip sutaupyti lėšų.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas (dešinėje) kritikuoja paramą, skirtą paršavedėms įvertinti

Asociacijų siūlymus A. Šileika pažadėjo apsvarstyti ministerijoje.

MŪ inf.