Vilnius. Lietuvoje ateityje liks beveik penktadalis nežvyruotų kelių, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, dalies asfaltuoti neapsimoka, nes jais pravažiuoja per mažai automobilių.

Tokie ministro žodžiai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentą (LŽŪBA) Joną Sviderskį apstulbino.

„Sutvarkyti keliai – išsigelbėjimas kaime. Juk reikia vežti vaikus į mokyklą, vykti į ligoninę, polikliniką ir pan.

Kad ir kiek keliais pravažiuotų automobilių, juos būtina sutvarkyti. Tegul būna siauresni, bet reikia išgrįsti, kad būtų galima pravažiuoti.

Tai gal ir valgyti neapsimoka? Juk Lietuvoje maistas brangus, infliacija didžiausia Europos Sąjungoje“, – ironizavo J. Sviderskis.

LŽŪBA prezidento teigimu, žemdirbiai jau seniai viliasi, kad bus išasfaltuoti bent per gyvenvietes besidriekiantys keliai, tačiau iki šiol net to nepadaryta.

„Pagal statistiką, daugiausia asfaltuotų kelių yra Molėtų r., kur daug ežerų ir sodybų. Kodėl būtent ten?“ – retoriškai klausė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos komunikacijos patarėja Indrė Viliūnienė portalui manoūkis.lt sakė, kad Lietuvoje vis dar yra net 45 tūkst. km žvyrkelių (2021 m. duomenimis).

„Akivaizdu, turime siekti, kad šis skaičius mažėtų. Pagrindinis iššūkis – lėšų trūkumas. Jų keliams asfaltuoti ir kitiems darbams atlikti skiriama nepakankamai.

Šiais metais suma iš pirmo žvilgsnio didesnė nei pernai, bet padidėjimą „suvalgo“ infliacija ir išaugusios kainos“, – aiškino ji.

I. Viliūnienė pabrėžė, kad dėl lėšų trūkumo tenka vadovautis prioritetais. Savivaldybės kasmet gauna finansavimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos vietiniams keliams tvarkyti ir prižiūrėti, tačiau savarankiškai sprendžia, kokius kelius tvarkyti pirmiausia.

„Šį sprendimą priima savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vietos situaciją, kelių eismo intensyvumą ir kitus kriterijus“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos komunikacijos patarėja.

Vyriausybė vasario pabaigoje pritarė, kad šiemet keliams būtų skiriama 543 mln. eurų. 2023–2024 m. preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų.