Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikisi per šiuos metus, remdamasi atlikta studija, su socialiniais partneriais susitarti dėl veislininkystės vystymosi krypčių ir skatinimo priemonių iki 2050 metų. Ūkininkai baksnoja į šiuo metu esančias problemas ir sako, kad studijos ir perspektyvos gerai, tačiau jie pasigenda dialogo su Ministerija.

Pernai atliktą ir metų pabaigoje ŽŪM pateiktą studiją parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Jos teigimu, studiją atliko trečioji šalis, siekiant nešališkai išsiaiškinti veislininkystės padėtį. Pasak skyriaus vedėjos, rezultatai jau pristatyti socialiniams partneriams, gautos pastabos, diskusijos bus tęsiamos ir toliau. 

„Noriu pabrėžti, kad studija nėra teisės aktas, tai yra tiesiog trečiosios šalies požiūris į šiuo metu esančią situaciją ir į tai, kokios galėtų būti galimybės veislininkystės sistemos tobulinimui“, – pabrėžė D. Laureckaitė-Tumelienė.

Veisimo programose stinga aiškių kriterijų

Studijoje kaip pagrindinės sistemos silpnybės įvardytos nepakankamai savarankiškos ir stiprios veisimo organizacijos, taip pat tai, kad veisimo programose nėra aiškių kriterijų, todėl labai sunku įvertinti jų efektyvumą.

Anot D. Laureckaitės-Tumelienės, Ministerija jau pakeitė žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo nustatomi reikalavimai veisimo asociacijoms ir programoms. Numatyta, kad veisimo programose reikia nustatyti aiškius, skaičiais išreikštus kriterijus, kurie padėtų įvertinti, ar veisimo organizacijos savo veisimo programas vykdo efektyviai.

Seimo narys Vigilijus Jukna teiravosi, kaip ketinama kontroliuoti rezultatus. Jam atsakydama ŽŪM atstovė teigė, kad asociacijos kriterijus pasirinks pačios, nustatys ir kurį laiką juos taikys.

Ataskaita apie veisimo programos įgyvendinimą turės būti pateikima bent kartą per metus iki vasario 1 d. už praėjusį laikotarpį. Analizę atliks ir suvestinę ŽŪM pateiks Žemės ūkio agentūra, kuriai nuo šių metų vasario perduotos veislininkystės priežiūros funkcijos. 

Pasak skyriaus vedėjos, su asociacijomis dar bus diskutuojama, kokiu mastu nepasiekti rezultatai turėti įtakos veislininkystės programos lėšų skirstymui.

„Kaip pavyzdį galiu pasakyti tokį – populiarinti veislę. Veislės populiarinimas nėra labai efektyvumą demonstruojantis rodiklis. Galiausiai ir populiarinimą galima įvertinti kažkokiais kriterijais. Tarkime, veisėjų skaičiaus padidėjimas arba veisimo programoje dalyvaujančių asmenų ar gyvulių skaičius“, – vėliau pavyzdį pateikė D. Laureckaitė-Tumelienė.

ŽŪM atstovės teigimu, pakeisti reikalavimai veisimo programoms turėtų prisidėti ir įtraukiant ūkininkus, nes dabar dažnai pastebima, kad augintojai nelabai mato prasmės dalyvauti veisimo programose.

„Ministerijos noras – kad veisėjai įžvelgtų veisimo naudą, gautų didžiausią efektą savo ūkyje ir galėtų veiksmingai vykdyti veislininkystę ūkio lygiu“, – kalbėjo D. Laureckaitė-Tumelienė, pridurdama ir siekį, kad organizacijos turėtų didesnį veisimo paslaugų spektrą.

Kartu su ūkininkais tikimasi rasti ateities kryptis

Kaip dar vieną svarbų aspektą ji išskyrė tikslingą veislininkystės lėšų naudojimą. Ministerija numatė per šiuos metus kartus su socialiniais partneriais peržiūrėti galiojančia tvarką, kad veislininkystei skirtos lėšos būtų naudojamos kryptingai asociacijoms stiprinti ir geresniems veislininkystės sistemos rodikliams pasiekti.

Vienas pakeitimas po pereinamojo laikotarpio įsigalios jau nuo gegužės 1 d. – pagalbą už produktyvumo tyrimus galės gauti tik tie laikytojai, kurie dalyvauja veisimo programose. Taip nuspręsta, nes, anot D. Laureckaitės-Tumelienės, iki šiol tokią paramą gauti galėjo visi, lėšų buvo paskirstoma nemažai, tačiau laukiamo efekto nesimatė. 

Ji teigė, kad, remiantis studija, per šiuos metus tikimasi susidėlioti pagrindines veislininkystės kryptis. Vis dėlto tikėtina, kad ne visi studijoje minimi aspektai bus įtraukti, nes pastabų turi socialiniai partneriai, tad bus ieškoma sutarimo.

„Mūsų tikslas – tik kartu su jais, nes jie yra pagrindiniai veislininkystės įgyvendintojai. Mums svarbu rasti kompromisą ir strategines kryptis iki 2050 m. susidėlioti kartu su jais, kad tai nebūtų kažkoks Žemės ūkio ministerijos nuleistas dokumentas, kurie jie turi įgyvendinti, negalėdami nieko iš savo pusės pridėti“, – teigė D. Laureckaitė-Tumelienė

Augintojai pasigenda dialogo

Žemdirbių asociacijos svarstė, ar galima pasitikėti studijos rengėjais, ar ji recenzuota, ne vienas minėjo, kad Ministerijai būtina tartis ir su ūkininkais. 

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius teigė, kad Ministerija tik deklaruoja bendraujanti su socialiniais partneriais.

„Turime daug klausimų, daug ką išsakome, bet kažkodėl niekas nereaguoja. Čia ir yra problema. Kalbame, darome tas studijas, bet išsitraukiau duomenis – 2023 m. sausio 1 d. buvo 250 tūkst. mėsinių galvijų, o 2024 m. sausio 1 d. – 200 tūkst. mėsinių galvijų. Beveik 30 proc. sumažėjo. Ar mes teisinga linkme einame?

Studijas darome, bet mėsinių galvijų sektorius patiria didelių problemų“, – kalbėjo N. Gricius ir vardijo sumažintą parama mėsiniams galvijams, parduotas veislininkystės įmones ir pabrėžė, kad ūkininkai nori būti tikrai partneriai.

Tai, kad problemų nestinga, teigė ir Avių augintojų asociacijos direktorė Gintarė Kisielienė. Anot jos, nediferencijuojamos, mažinamos ar kai kam visai nuimamos išmokos tikrai nedidina veislininkystės patrauklumo, juolab kad sektorius ir taip traukiasi.

Anot jos, keista, kai kalbama apie didesnį įsitraukimą, tačiau keičiamose pagalbos veislininkystei taisyklėse numatomi didesni reikalavimai, sudėtingesnė paraiška.

Asociacijų gausa esame unikalūs?

Kritikos esamai veislininkystės padėčiai nestokojo ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas. Jis studijoje pasigedo visų veislininkystės organizacijų apklausos ir kaštų analizės, kiek valstybė išleido valstybinėms įmonėms ir kiek tai atnešė naudos. Jo nuomone, dalis finansų naudoti neefektyviai, tad jie galėjo būti skirti veikiančioms asociacijoms stiprinti.

LGVA vadovas priminė, kad pernai neskirta parama ir pažangiam genominiam tyrimui. Tiesa, vėliau žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas patikino, kad finansavimas jam turėtų išlikti.

Kalbėdamas apie ūkininkų susidomėjimą ir įsitraukimą dr. E. Gedgaudas minėjo ir asociacijų gausą. „Nėra atsakomybės už tas veisles, kurios yra prarastos. Ir šiandien vienai veislei vedamos net trys kilmės knygos.

Studijoje rašoma, kad reikia, jog taip nebūtų, kad būtų viena asociacija vienai kilmės knygai, ką sako ir įstatymas, bet mes dauginame tas asociacijas, o tai neskatina efektyvumo, sukelia tik sumaištį tarp ūkininkų. (...)

Turime labai nedidelę holšteinų populiaciją, bet tris kilmės knygas vienai veislei. Turbūt pasaulyje vienintelė valstybė, kur vienai veislei turi tris asociacijas. Truputį kurioziška situacija. Amerikoje yra 5 mln. karvių ir viena asociacija. Pas mus, turbūt, 34 tūkst. grynaveislių juodmargių holšteinų, bet trys asociacijos. Truputį paradoksali situacija ir ūkininkams susigaudyti sudėtinga“, – teigė LGVA vadovas.

Toliau tęsdamas diskusiją Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas Juozas Darbutas teigė, kad asociacijų gausa nėra trūkumas, o gali turėti ir privalumų. 

„Kai kurie ūkininkai yra išsiskirstę pagal savo veisimo kryptis. Nėra taip, kad visi turėtų vienodus selekcijos tikslus. Vieni nori geresnės pieno sudėties, kiti – daugiau pieno. Vieni nori, kad karvės būtų stambesnės, kiti – kad mūsų juodmargiai galvijai būtų vidutinio stambumo. Manau, nėra didelės bėdos, kad yra trys organizacijos ir, tarpusavyje lyg konkuruodamos tą veislę veisiant, gali pasiekti geresnius selekcijos tikslus, paslaugas“, – kalbėjo J. Darbutas.

Tai, kad asociacijų susiskaldymas nėra gerai, o norima, kad jos jungtųsi, tvirtino ir žemės ūkio viceministras V. Abukauskas. Nors skaudulių šiandien yra nemažai, vis dėlto aptardamas studiją jis ragino susitelkti į ateitį.

„Mes kalbame apie studiją, kas turi būti ateityje. Nuoskaudų visi turi, žinau, nes ne su viena asociacija kalbėjau, bet dabar koncentruosimės į priekį, ką turime padaryti, kad būtų proveržis veislininkystėje. Nes daugelis asociacijų pasisako, kad nori to proveržio, bet buvo kažkur stagnuota“ – teigė V. Abukauskas.