Vilnius. Visoje Europos Sąjungoje vis labiau girdimos diskusijos apie žemėnaudą. Tiek ūkininkai, tiek politikai klausia – ar nebus į pakraštį nustumtas žemės ūkis?

Ketvirtadienį per nuotolinę partnerius Žemės ūkio ministerija diskusiją socialinius kvietė svarstyti ir papasakoti, kokia situacija regionuose, ar tikrai kyla reali grėsmė, jog ambicijos, susijusios su klimato kaitos tikslais ir žaliuoju kursu, paskatins įsitraukti gerokai didesnę perkamąją galią turinčius sektorius ir su jais dėl žemės teks konkuruoti patiems ūkininkams.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) kylančios diskusijos, pranešimai apie planuojamus didelius saulės elektrinių parkus tampa paskata diskutuoti su žemdirbiais, kaip visa tai vertina patys.

K. Navicko teigimu, anksčiau įvardintą problemą, kai mišku paverčiamos daugiametės pievos ir ganyklos ilgainiui iškrisdavo iš referencinių plotų, lyg ir pavyko išspręsti. Vis dėlto dar nenuspręsta dėl saulės elektrinių ir jų užimamų plotų neįtraukimo į referencinius dydžius.

„Nenorėtume, kad geresnes finansines galimybes turintys sektoriai konkuruotų su ūkininkais, maisto augintojais, gamintojais (...) Reikia daugelį dalykų suderinti. Klausimas – mes vieni tai vertiname kaip galimas grėsmes ar ir jūs? O gal irgi manote, kad reikėtų tą temą gvildenti, kalbėtis apie tam tikras sąlygas, kokiomis mes konkuruojame dėl to paties žemės ploto“, – per nuotolinį susitikimą su ūkininkais kalbėjo žemės ūkio ministras.

Atrodo, šįkart ŽŪM ir daugumos žemdirbių matymo kryptis panaši – daugelis kalbėjusiųjų pritarė, kad žemė – baigtinis resursas ir turi būti naudojama maistui gaminti, ypač ten, kur derlingumas aukštesnis.

Tą pabrėžė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jo teigimu, ūkininkams tikrai bus sunku atsilaikyti konkurencijos kovoje su tais, kurie išgauna vėjo ar saulės energiją. Pridūrė, kad tai būtų įmanoma apleistose, nenaudojamose žemėse.

„Suprantama, kai šiandien energetikos kainos tokios aukštos, reikia ieškoti sprendimų, bet ne kenkiant žemdirbiams. Jei tas žemes išimsime iš žemės ūkio gamybos, klausimas, kada jos grįš atgal“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė buvo kategoriškesnė – žemės ūkio paskirties žemėje energetinės paskirties įrenginių statyba turi būti sustabdyta, nesvarbu, kad ir kokio našumo ji būtų.

„Ant žemės ūkio paskirties žemės negalima statyti saulės baterijas ir taip žemę atimti (...) Žemės po truputį supirkinėjamos keliant kainą. Daromas nusikaltimas, išnyks smulkieji ūkiai – jie niekaip negalės konkuruoti tokiomis sąlygomis“, – kalbėjo D. Karalevičienė.

Nemažai kalbėjusių žemdirbių atstovų teigė, kad jau dabar tam tikruose rajonuose bandoma supirkinėti ar bent nuomotis žemę siūlant didesnę nei rinkos kainą ir taip formuoti didesnius sklypus, kuriuos ketinama įrengti saulės ar vėjo jėgainių parkus.

Esą ypač patrauklios vietovės, esančios arti didžiųjų elektros perdavimo tinklų. Vis dėlto buvo ir teigiančių, kad tik savininkas sprendžia, ką nori daryti savo žemėje.

Diskutuota ir apie galimybę ūkininkams įsirengti saulės jėgaines savo reikmėms, bandymus suderinti reikalavimą išlaikyti didesnį daugiamečių pievų plotą ir tai panaudoti saulės elektrinėms.

Aptarta ir planuojama Nacionalinės žemės tarnybos pertvarka. Viceministras Donatas Dudutis pasidžiaugė, kad šįkart ministerijos ir žemdirbių tikslai sutampa, teigė, jog prie šios temos bus grįžtama ne kartą, diskusijos tęsis toliau.