Vilnius. Seimas uždraudė prekybininkams nuo kitų metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius – jie turės būti apmokestinti, išskyrus skirtus pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. 

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.

Apmokestinus maišelius norima paskatinti žmones susimąstyti, ar jų visada reikia, ir keisti juos medžiaginiais, popieriniais. Dabar tokie maišeliai yra nemokami ir pirkėjai jų gali pasiimti kiek nori.

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą šiuo metu užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES).

Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui teko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87.

Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva ES irgi buvo pirma. 2018 metais šalyje šis skaičius siekė 332, tada suvartojamų lengvųjų plastikinių maišelių skaičius, tenkantis gyventojui, didesnis buvo tik Latvijoje.

Kaip BNS informavo Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Gabija Ramšaitė, vartojimo sumažėjimą galima sieti su nuo 2019 metų Lietuvoje įsigaliojusiu draudimu dalyti lengvuosius (15–50 mikronų storio) maišelius.

„Problema išliko dėl perteklinio labai lengvų pirkinių maišelių, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų, naudojimo, kurį lemia ydingi gyventojų įpročiai. Dėl šios priežasties, esant didelei paklausai – yra ir didelė pasiūla“, – nurodė specialistė.

Jos teigimu, dažnai gyventojai nesusimąsto, kad labai lengvi pirkinių maišeliai yra būtini tik higienos tikslais, pavyzdžiui, perkant nefasuotą mėsą ar žuvį, tačiau nebūtini perkant, pavyzdžiui, apelsinus.