Vilnius. ES žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia nerimą.

Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos.

Įgyvendinant žaliojo kurso reikalavimus, cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą,– 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti lengvatinį akcizą žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai atsisakyta iškastinio kuro, traktoriai turės dirbti be dyzelino.

Pasak žemdirbių, reikalavimai neproporcingai dideli ir žlugdys ūkius.

Įžvelgia grėsmę gamybai

Kaip rodo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atlikta apklausa, 46 proc. apklaustų asociacijos narių atsakė, kad žaliojo kurso įgyvendinimą mato kaip grėsmę gamybai ir pajamų sumažėjimui. Kaip galimybę plėtrai mato 14 proc. augintojų. Galimybės siejamos su technologijų tobulinimu – tikimasi paramos išmaniesiems purkštuvams, tręštuvams ir kitai išmaniajai technikai.

Dar 23 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad daug kas priklausys nuo valdžios institucijų sprendimų, kaip jos dirbs įgyvendindamos žaliąjį kursą, 15 proc. atsakė apie tai dar neturintys nuomonės ir toliau stebės situaciją.

Tai kad daug ūkininkų mato grėsmę, reiškia, kad jie žaliojo kurso nelaukia, todėl valdžios institucijos turi teikti daugiau informacijos, rengti diskusijas su žemdirbiais, išklausyti jų nuomonę.

Žemės ūkio tarybos siūlymų nenori girdėti

Maždaug trečdalis rengiamų žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų liečia žemės ūkį. Bet, anot LGAA administracijos vadovo Igno Jankausko, Aplinkos ministerija bei prie jos esantis Nacionalinis kovos su klimato kaita komitetas nenorį girdėti Lietuvos žemės ūkio tarybos, jungiančios 10 žemdirbių asociacijų.

„Jeigu sprendžiami klausimai, susiję su žemės ūkiu, turi būti išklausyta ir tos srities atstovų nuomonė. Nacionaliniame klimato kaitos komitete diskutuojant apie tokius svarbius dokumentus, kaip Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė, Nacionalinis energetikos ir klimato kaitos planas, žemdirbių nuomonė dėl minėtų dokumentų kūrimo nepageidaujama.

Žemės ūkio taryba kreipėsi su prašymu, kad į Nacionalinį klimato kaitos komitetą būtų įtrauktas ir šios organizacijos atstovas. Gavome atsakymą, jog to nebus padaryta, o pasiūlymus esą galima teikti per Žemės ūkio ministeriją.

Tai stebina, nes komitete yra 26 nariai, tarp jų Pramonininkų konfederacijos, Miškų savininkų asociacijos bei kt. Ten yra ir Žemės ūkio rūmų atstovas, bet mes daug kartų sakėme, kad ŽŪR, finansuojami iš valstybės biudžeto, tinkamai neatstovauja žemdirbiams. Didžiąją dalį šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų atstovauja Žemės ūkio taryba.

Tačiau pasirenkami tie, kurių nuomonė palanki, kontroliuojama, o aktyvių žemdirbių organizacijų nuomonės vengiama. Mūsų nuomone, formuojant aplinkosaugos politiką kaip tik reikėtų nebijoti oponentų“, – sakė I. Jankauskas.

Pasak jo, Aplinkos ministerijos surengta diskusija dėl Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės buvusi organizuota kryptingai, pasirinkus daugiausia palankius pranešėjus – aplinkosaugos, pramonininkų atstovus, kurie teigė, kad žaliojo kurso kartelę reikia užkelti dar aukščiau. Žemdirbiams buvo pasakyta laukti eilės.

Viceministrė: pripažinti klimato krizę ir ieškoti sprendimų

Portalas manoūkis.lt pasiteiravo Aplinkos ministerijos, kodėl ignoruojamos žemdirbių organizacijos, o į Nacionalinį klimato kaitos komitetą nekviečiamas Žemės ūkio tarybos atstovas.

Ministro komunikacijos patarėjas Marijus Gailius atsakė, jog viceministrė Gintarė Krušnienė žemdirbiams yra nurodžiusi argumentus viešos konsultacijos metu. Esą daugiau nėra ko pridurti.

Aplinkos viceministrės ir Klimato kaitos komiteto vadovės G. Krušnienės komentaras buvo toks:

„Fiksuoju didžiulį žemdirbių nerimą ir baimę, kad Klimato kaitos darbotvarkė suvokiama kaip grėsmė žemės ūkio veiklai, išlikimui. Esą, ateityje daug kas bus uždrausta, bet man atrodo, kad Klimato kaitos darbotvarkėje tokio imperatyvo nėra.

Klimato politika nekelia grėsmės maisto gamybai, kad mes negaminsime maisto. Ne apie tai kalba, galime susidėti saugiklius. Esmė yra neneigti, kad Klimato krizė vyksta, susitelkti, ieškoti technologinių sprendimų.

Štai klausia, kaip bus, kai atsisakysime iškastinio kuro, kuo varysime traktorius po 2040 metų? Švedija žada nuo 2030 metų turėti traktorius, žemės ūkio techniką, nenaudojančią iškastinio kuro. Ji žada naudoti biodegalus, biodujas, elektrą. Kai kurios šalys, pripažindamos Klimato krizę, ieško sprendimų. Tad, kai pakankamai daug šalių ras tuos sprendimus, jie taps privalomi visur.

Tad labai norime su žemės ūkio sektoriumi sutarimo, kad klimato krizė vyksta, kad reikia ją spręsti, bet jokiu būdu ne veiklos ribojimu“,– dėstė G. Krušnienė savo komentare.

Gal ir nėra ko pridurti, bet ir į klausimus neatsakyta.

Žemdirbiai rankų nenuleis

Tad kol kas neaišku, ar tikrai Nacionalinio klimato kaitos komiteto durys žemdirbiams liks uždarytos? Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, tuo pačiu ir Žemės ūkio tarybos atstovas I. Jankauskas neatsisako minties siekti, kad Tarybos atstovas patektų į Nacionalinį klimato kaitos komitetą.

Jeigu tai nepavyktų, Žemės ūkio taryba siūlytų prie Žemės ūkio ministerijos įkurti bendrą su žemdirbiais komitetą, kuris parengtų bendrą nuomonę dėl Klimato kaitos priemonių, o ŽŪM pateiktų ją Nacionaliniam klimato kaitos komitetui.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos grūdų augintojų asociacija