Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį nutarė, kad socialinių partnerių siūlymus, kaip mažinti administracinę naštą žemės ūkyje, turėtų nagrinėti suburta darbo grupė. Joje dirbti turėtų ne tik Seimo nariai, bet ir socialinių partnerių, Žemės ūkio ir kitų ministerijų, įstaigų atstovai.

Audringos diskusijos Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) dėl administracinės naštos mažinimo žemdirbiams įsiplieskė dar prieš Kalėdas. Jau tuomet kalbėta apie būtinybę suburti darbo grupę, kuri galėtų paruošti konstruktyvius pakeitimus. Taip pat buvo paprašyta Žemės ūkio ministerijos iki sausio 7 d. pateikti siūlymus, kaip ta administracinė našta galėtų būti sumažinta.

„Šių uždavinių ministerijai įvykdyti nesisekė (...) Pavasario sesijos pradžioje norėtume matyti visus atsakymus ir, pageidautina, kad sprendimai būtų teigiami“, - svarstydamas, kad švenčių laikotarpiu ministerijai tikrai galėjo pritrūkti laiko peržiūrėti visus siūlymus kalbėjo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė, kad administracinės naštos žemės ūkyje mažinimo galimybes visų pirma turėtų išnagrinėti darbo grupė

Jam pritarė ir Seimo narys Kazys Starkevičius, tvirtindamas, kad atidesnis žvilgsnis būtų pagelbėjęs. „Kaip ir dėl trąšų įstatymo, siūlysiu, kad grįžtume ir diskutuotume. Dėl Europos reglamento taikymo ir traktavimo daug kur turiu visai kitą nuomonę nei jūsų specialistai ir esu įsitikinęs netgi šimtu procentų, kad esu teisus. (...) Padarome tokią darbo grupę kaip ir prie trąšų, ir per kiekvieną siūlymą prabėgame. Gruodžio 27-ąją patvirtinote naujas taisykles, bet, kiek žinau, ministras pas premjerą pasakė, kad taisykles mes galime ir pakeisti. Susėsime, visi aktyviai padalyvaus, kad per sausį mes pasistūmėtume“, - kalbėjo K. Starkevičius.

A. Stančikas akcentavo, kad net ir atradus, jog tam tikri pakeitimai negalimi dėl Europos reglamento, žiūrint į ateitį, labai svarbu tokius punktus akcentuoti derybose dėl naujojo laikotarpio ir juos bandyti eliminuoti, nes biurokratijos mažinimas aktualus ir visos ES ūkininkams.

„Ar negali NMA tikrintojas visko patikrinti? Dabar per savaitę važiuoja penki skirtingi tikrintojai. Netrukdykite ūkininkams dirbti. Mūsų reikalas dirbti, jų - tikrinti", - apie būtinybę mažinti administracinę naštą kalbėjo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė

Jiems atsakydama žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė tikino, kad gal kam ŽŪM atsakymai galėjo pasirodyti formalūs, tačiau ŽŪM požiūris tikrai nėra formalus, ministerija pasirengusi ieškoti optimalių sprendimų. „Ypač dėl tiesioginių išmokų. Būsiu aktyvi  iniciatyvinės grupės dalyvė ir stebėsiu, kad darbas vyktų gerai, kad jau per šį deklaravimą palengvinimus pajustų ūkininkai. Visų sutarimas yra bendras, mes pasiruošę padirbėti. Patvirtintos taisyklės nėra iškaltos akmeny. Pritariu, kad dėl kai kurių punktų galima derėtis, kai kuriuos punktus galime duoti atašė, kad patikrintų, ar tikrai mes juos taip suprantame“,- ketvirtadienį Seimo komitete kalbėjo viceministrė.

Kalbėdamas apie galimus supaprastinimus Lietuvos ekologinių ūkininkų asociacijos atstovas Almantas Liorentas priminė, kad „Ekoagros“ jau yra pateikusi Žemės ūkio ministerijai siūlymą švelninti tam tikrus ekologinių taisyklių reikalavimus. Jis paragino ŽŪM pažvelgti į juos atsakingai, o socialinius partnerius ir atitinkamas institucijas - sėsti prie bendro stalo ir diskutuoti, kaip taisykles paprastinti.

„Kai kurios dabar galiojančios ekologinio ūkininkavimo kurios taisyklės nėra susijusios su ekologiškumu, o yra atgrasomojo pobūdžio sankcijos, bet situacija rinkoje pasikeitusi, turime konkurencingus ūkius, turime pasikeitusią žemės rinką", - priminė LEŪA valdybos narys Almantas Liorentas

Iš ūkininkų dažnai pasigirsta priekaištų, kad jie apkraunami nereikalingais tikrinimais, tikrintojų yra daug ir ūkininkas galiausiai nebeturi laiko dirbti tiesioginio darbo. Į tai atsakydamas NMA vadovas Erikas Bėrontas tikino, kad tikrinimų mažėja, yra bendradarbiaujama su VMVT ir tolimesnis tikslas išlieka eiti prevencijos, o ne baudimo keliu.

Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėta ir apie žemės ūkio profesines mokyklas ir jų galimybes prisidėti prie regioninės plėtros. Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Valdas Pusvaškis siūlė profesinio mokymo bazę panaudoti socialinio verslo plėtrai.

„Šiuo metu tokios mokyklos yra pertvarkomos į viešąsias įstaigas ir labai svarbu, kad Žemės ūkio ministerija neliktų nuošaly, nors dabar mokyklos pavaldžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“, - kalbėjo V. Pusvaškis, teigdamas, kad nori gauti pritarimą socialinio verslo plėtrai žemės ūkyje regionuose, nes kiekviename regione yra bent po vieną žemės ūkio mokyklą.

Viceministrė A. Miškinienė replikavo, kad galbūt nėra taip, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tokios mokyklos nerūpi, tačiau ji žiūri pro bendrąją ugdymo prizmę, o ūkiniai reikalai ir pridėtinės vertės kūrimas tampa ne tokie svarbūs, tačiau šitai galėtų „pastiprinti“ Žemės ūkio ministerija. „Ministerijai svarbu, ji palaiko, bet šiuo atveju mes nesame ta nešančioji grandis ir galime bendradarbiauti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam, kad kryptis keistųsi“, - sakė viceministrė.

Komiteto nariai šiuo klausimu siūlė taip pat burti darbo grupę. Tam, kad būtina kviesti visas suinteresuotas šalis ir dar kartą diskutuoti šiuo klausimu, pritarė ir KRK pirmininkas. Anot A. Stančiko, tiek administracinės naštos mažinimo, tiek žemės ūkio profesinių mokyklų siekio prisidėti prie regioninės plėtros klausimu būtina stipriai padirbėti laikotarpiu, tarp Seimo sesijų, kad prasidėjus pavasario sesijai jau būtų turimi rezultatai.

MŪ inf.